 |
Evil Dažniausiai karpininkas |
Antroji diena prasideda nejuokingais pokštais. Jei skaitėte vakarykštį straipsnį, matėte, jog pranešiau apie Tomo bei Remigijaus komandos pagautą 6 kg karpį. Kadangi apie tai sužinojau vėlai, jau būdamas poilsio vietoje, neturėjau galimybės jo pamatyti ir pabendrauti su žvejais. Ryte, atvykęs į ežerų kompleksą buvau taip įsitikinęs, kad tikrai mūsiškiai bus pagavę daugiau, jog kai per raciją paklausiau “Vyrai, kaip sekasi?” ir išgirdau “8,3 kg”, pagalvojau, kad čia kita žuvis. Buvau jau spėjęs ir Dariui iš LKA pranešti, ir net latvių komandai pasigirti, kai išaiškėjo, jog teturime tik tą vieną žuvį. Tiesiog vyrai ją pagavę apsiriko su svoriu. Tikrasis jos svoris išaiškėjo ryte, kai teisėjai atėjo žuvies pasverti. Aš ir pats žiūrėdamas į nuotrauką šiam karpiokui neduočiau daugiau 5 kg…
“Jūs ne patriotai, o idiotai”. Tokias SMS žinutes gavome visi šį rytą. Pasirodo, vakar, per skubėjimą viename sektoriuje mažytę Lietuvos vėliavą užkabinome atvirkščiai. To nepamatė nei komandos nariai, nei aš pats, ramia sąžinę nufotografavęs ją ir įdėjęs prie vakarykščio straipsnio. Apmaudu, tačiau patikėkit – visų galvose buvo tik varžybos, todėl ko gero net Lietuvos ir Latvijos vėliavų nebūtumėm atskyrę :) Nuo informacijos pertekliaus visiems sprogsta galvos. Ežerai nepažįstami, karpių elgsena nenusėjama, o reikia tiek daug visko išbandyti. Be to, lygiagrečiai ateina informacija iš Alfredo, kurią irgi visi kartu “virškiname”. Kiekviena komanda stebi savo konkurentus, analizuoja jų veiksmus ir taktiką. O kur dar aš, nuolatos šniukštinėjantis po visų šalių sektorius ir viską tuoj pat raportuojantis per raciją. “Mačiau, kad Pietų Afrika naudoja chod rig…”, “Užuodžiau pas anglus žuvies miltų kvapą…”. Ir taip be galo… Informacijos kiekiai tokie dideli, kad visos komandos daugiau nieko neveikia, tik strateguoja ir strateguoja. Bijau, kad kurį kartą užėjus pas mūsiškius į sektorių kuris nors atims iš manęs raciją ir pasakys “Va dabar bus ramu” :)
Galų gale pavyko gauti kompiuterinius varžybų sektorių variantus. Juos pridedu straipsnio apačioje. Galų gale pavyko susitarti, jog varžybų rezultatus visi komandų kapitonai gautų į elektroninį paštą ir nereiktų lakstyti po kompleksą tų rezultatų beieškant. Šiandien gavome lietuviškai atspausdintą lapą su meniu ir pasiūlymu maistą atvežti į sektorius. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė dviems žvejams dienai tekainuoja 20 svarų. Būtumėm iš anksto žinoję, nebūtume krūvos maisto ėmęsi.
Dabar apie praėjusią varžybų parą. Žuvies pagauta tikrai nedaug. Pasak maršalų, kurie labai noriai dalinasi informacija ir pasakoja įvairias karpines paslaptis, pastarieji du mėnesiai Anglijoje iš viso buvo labai prasti karpių kibimo atžvilgiu. Kiti maršalai kaltina orą. Tačiau akivaizdu, kad niekas nesitikėjo tokio prasto kibimo.
Kol kas turiu tik 9 ryto (Lietuvos laiku – 11 val.) duomenis, pagal kuriuos pirmas šalių dešimtukas atrodo taip:
1. Anglija, 33,875 kg ir 7 baudos taškai
2. Pietų Afrika, 71,650 kg ir 14,5 baudos taškų
3. Graikija, 25,70 kg ir 25,5 baudos taškai
4. Bulgarija, 8,5 kg ir 26 baudos taškai
5. Latvija, 14,25 kg ir 26,5 baudos taškai
6. Bosnija ir Hercegovina, 5,3 kg ir 27,5 baudos taškai
7. Kroatija, 6,5 kg ir 28 baudos taškai
8. Lietuva, 8,35 kg ir 28,5 baudos taškai
9. Portugalija, 5,25 kg ir 28,5 baudos taškai
10. Ispanija, 6,95 kg ir 29,5 baudos taškai.
Individualioje įskaitoje Tomo ir Remigijaus komanda yra 12 vietoje, o savo sektoriuje jie penkti.
Ši informacija kiekvieną sekundę sensta, nes žuvies pagaunama vis daugiau ir daugiau. Jau žinome, kad Graikija aplenkė anglus ir užima antrą vietą. Jų sektorius Hardwick Lake šalia Mariaus ir Remigijaus. Todėl kai šį rytą jiems išvažiavo pirmas karpis, sunerimome. Tačiau labai apsidžiaugėme, kai karpis nėrė į žoles ir varžovams teko nutraukti valą. Nežinau, ar džiaugtis, ar verkti reikėjo dar po dviejų valandų, kai vienu metu jiems išvažiavo dvi meškerės. O vyrukai teturėjo… vieną graibštą! Kol vienas komandos narys įvedinėjo savo karpį į graibštą, kito laimikis nesiruošė laukti ir užskersavęs prie kranto nutrūko.
Ir šiaip, pirmoji varžybų para neapsiėjo be nuotykių. Dvi komandos, esančios viena šalia kitos naktį susikryžiavo valais. Nieko nuostabaus, kai atstumai tarp sektorių tokie maži. Tačiau juokingiausia buvo, kad dugne susikabino abiejų komandų sistemos. Aišku, negi rodysi savo konkurentui, ant ko gaudai? Tai net su maršalo pagalba nepavyko nuspręsti, kuri komanda parsitraukinės valą, o kuri turės ritę atlaisvint. Tampė, tampė, prisitempė prie kranto ir abi sistemos pakibo ore ant krante esančių krūmų. Dabar visi norintys gali pažiūrėti, kas ant ko ten pas juos gaudė.
Naktį prastokai dirbo maršalai. Pagal varžybų taisykles nuo 18:30 iki 9:00 draudžiama jaukinti naudojant raketas, katapultas ar kitus jaukinimo įrankius, išskyrus kobras. Deja, visuose ežeruose naktį kur ne kur girdėdavosi nukrentanys dideli jauko rutuliai.
Ispanija šiandien pareiškė protestą dėl pasikėsinimo į jų gyvybes. Aišku perkeltine prasme. Kaip ir dažnai pasitaiko, kažkam bemetant nutrūko valas ir į ispanų sektorių milžinišku greičiu atkrido švinas… Kam nepasitaiko, tačiau kapitonų susirinkimas priėmė sprendimą visose siaurose ežero dalyse, kur galima permesti į kitą krantą privalomai naudoti šoklyderius.
Tai tokios žinios šiai minutei. Grįžtu į kompleksą toliau dirbti kartu su mūsų komandomis.
