Evil Dažniausiai karpininkas

Penktadienio vakaras ir naktis praėjo optimistiškai – Tomas ir Remigijus su antrąja žuvimi savo ežere buvo net Anglijos komandą aplenkę. Mes su Alfredu laiko irgi laiko veltui neleidom ir pusę nakties kūrėm planus, kaip elgtis mūsų vyrams tokiomos sunkiomis sąlygomis, kai didžioji masė žuvies pasitraukusi į pavėjinę pusę, t.y. visiškai priešingai, nei sėdi mūsų komandos. Prie vyno butelio ir šaldytuve atrastos šviežios žvėrienos dešros (telaimina Dievas Alytaus medžiotojus) vis kūrėme planus, svarsteme apie sistemėles, kvapus, pašarus. Didelis dėkui Alfredui, kuris visomis jėgomis įsiliejo į mūsų komandą labai teisingais patarimais ir pastebėjimais.

Rytas mus pasitiko liūdnomis žiniomis – pirma nutrūkus žuvis. Naktį atvėsęs vėjas, nors ir nepakeitęs krypties, pasidarė šaltas ir karpius nuginė į užuovėjinę pusę. Brasenose 2 ežere šiltesnio vandens beieškantys karpiai neapėjo ir Olego bei Arvydo masalų. Deja, šiek tiek patraukus žuvis įsipainiojo į žoles ir ten atsikabino… Per daug nenusimename – jei jau žuvis čia, užkibs dar kartą. Svarbiausia kad ju jau toje ežero dalyje, kur sėdi mūsų vyrai!

Su Alfredu lakstome, stebime konkurentus, patarinėjame mūsiškiams. Tiek visko reikia nuveikti, o laikas nenumaldomai lekia. Vėjas, kvapai, masalai, sistemos, šuoliai, atstumai, pop-up, wafter, critically balance, zig-rig – informacija gigabaitais perduodama per racijas saviškiams. Alfredas lekia per visų ežerų sektorius kaip vėjas, o aš, dvi dienas jau po 10 kartų ežerus apėjęs vos velkuosi iš paskos. Staiga iš racijos pasigirsta tylus Arvydo balsas: “Vyrai, jūs turbūt mane užmušit…”. Arvydas stovėjo prie meškerių, kai swingas lėtai ėmė kilti, tačiau aname gale tuščia… Vėlgi, per daug nenusimename. Dar nėra pietų, o Alfredo pasiūlyta taktika Olego ir Arvydo sektoriuje pasiteisino jau po valandos!

Per pietus palieku Alfredą vieną strateguoti, o pats lekiu į komandų kapitonų susirinkimą Witney miestelyje. Eismas kaire kelio puse jau pasidarė toks įprastas, kad nebeatsimenu, jog dar prieš kelias dienas važinėjau dešiniąją. Aptariame paskutinės paros varžybų eigą ir imamės svarbiausio dienos klausimo – naujų FIPSed karpininkų varžybų taisyklių svarstymo. Diskusijos, ginčai, svarstymai: ar didinti sektorius, ar riboti užmetimo atstumą, kaip kontroliuoti gaudominių boilių kiekius ir t.t. Po pusantros valandos matome, kad taip pradiskutuoti galime dieną ar net dvi, o taisyklių nepasitvirtinsime. Vadovautis senosiomis nebenori niekas, nes ten visiška nesąmonė. Pavyzdžiui, jei komanda naktį, t.y. draudžiamu laiku, jaukina raketomis ar katapultomis, ji gauna geltoną kortelę. Dvi geltonos kortelės, kaip futbole, virsta raudona ir komanda diskvalifikuojama. Tačiau jei komanda jaukindama dieną netyčia įmeta raketą pašaro ar jauko rutulį į kaimynų sektorių, jai iš karto duodama raudona kortelė. Kas yra jaukinę dideliais atstumais, žino, kaip šoninis vėjas gali įtakoti raketos skrydį. O šiose varžybose sektoriai siauručiai, ir dar vienas prie kito…

Susirinkimo metu Italijos atstovai pranešė, kad kitąmet varžybos vyks Pietrafitta ežere. Taip pat nutarta, kad 2012 metų čempionatas vyks Rumunijoje. Nors ežeras bus patvirtintas tik kitąmet, rumunai teigė, jog tai tikrai nebus Raduta. Pasak jų, yra gerokai tinkamesnis ežeras tokio pobūdžio varžyboms. Per šalies atrankines varžybas ten pirmos ir antros vietos komandos per 72 valandas pagavo po 2,5 tonas žuvies! Skirtumas tarp jų varžybų pabaigoje tebuvo ... 10 kg!

Dar viena naujovė, kuri bus taikoma varžybų metu, tai kitoks jaukų ribojimas. Ligi šiol kiekviena komanda į sektorių galėjo įsinešti ne daugiau, nei 200 kg jaukų, atraktorių, boilių gaudymui arba jaukinimui. Nuo kitų metų bus ribojamas ne jų svoris, o tūris.

Po poros valandų nutariame, kad nieko nenutarėme. Ir čia biurokratai valdo :) Sutariame, kad artimiausiu metu FIPSed organizacija sukurs forumą tik mums, karpininkams, kur savo siūlymus galės pateikti kiekvienos šalies atstovai. Net ir balsavimas dėl taisyklių patvirtinimo vyks internetu.

Baigiam biurokratiją ir visi lekiam pas savo komandas. Pakeliui prisimenu, kad neprisimenu, kada normaliai valgiau. Atrodo, kažkada vakar. Ežerų komplekse esančiame lauko restorane, kurio kainos išgąsdino net Anglijos didmiestyje gyvenantį Alfredą, sukemšame po mėsainį ir vėl pirmyn pas saviškius.

Mūsų komandoms neliūdna. Olego ir Arvydo komanda kovinėje parengtyje, nes visi esame tikri, kad du kibimai – dar ne pabaiga. Tomo ir Remigijaus P. komanda dalina interviu televizijoms. Be to, Lietuvos armijos atstovas Remigijus jau įsidrąsino ir pradėjo šokdinti laipsniu už save žemesnius teisėjaujančius maršalus. Dar para ir jie visi atsispaudimus prie mūsų sektoriaus darys :) Šalia Mariaus bei Remigijaus sektoriaus irgi smagu. Kairėje esantys graikai, vakar jau apsijuokę su dviem kibimais ir vienu graibštu šiandien pranoko patys save. Užkibus karpiui žvejys jį pakirto, tačiau žuvis nėrė į žoles. Mirtinas „zacepas“. Graikas elgiasi teisingai. Jei jauti, kad žuvis įsėdus mirtinai, padedi meškerę atgal ant stovo ir palieki atsukęs stabdį. Taip jis ir daro. Po 20 minučių žuvis pati išsivaduoja iš žolių ir pradeda toliau vynioti valą. Graikas vėl ima meškerę ir traukia. Deja, ir vėl žolės... Tada neišlaiko vyroko nervai. Pradeda smarkiai pompuoti per žoles, ir prisitraukus prie kranto, stebint miniai žiūrovų, išaiškėja, kad ten tik milžiniška krūva vandenžolių belikus. Graikas meta meškerę ant žemės ir susinervinęs liepia žoles nukabinti kitam komandos nariui. Tas brenda į vandenį ir ima jas pešioti. Staiga tas žolių kuokštas pasimuisto, pasitaško ir nutraukęs valą nulekia gilyn. Pasirodo, karpis tebebuvo užkibęs!

Po pietų Alfredas atsisveikina ir išlekia žvejoti kitur. Jis čia savo darbą padarė, net su kaupu – iš ko, jei ne iš vietinio žvejo, sužinosi, kaip reikia elgis toje keistojoje Anglijoje. Didelė padėka nuo visos komandos!

Aš irgi jau aprimsu – jėgų lakstyti apie ežerus nebėra. Pasikliaunu vien žiūronais – stebiu tai vieną, tai kitą telkinį. Stebiu, kol sutemsta. Po to – atgal į savo bazę su viltimi, kad per naktį tikrai pagausim!

17:30 statistika, kaip ir anksčiau, sausoka. Žuvys kimba labai vangiai visoms komandoms:

- I vieta – Graikija, II – Pietų Afrika, III – Anglija, broliai latviai – vienuolikti, o mes – penkiolikti;

- individualioje įskaitoje Tomo ir Remigijaus komanda pakrito į 19 vietą;

- savo sektoriuke Tomo ir Remigijaus komanda užima 7 vietą ir lenkia Angliją, esančią 8 vietoje. Čia pats smagiausias skaičius!

Laikykit špygas už mūsiškius! Varžybos baigsis sekmadienį 13:00 (15:00 Lietuvos laiku).