Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas




Praėjusį savaitgalį įvyko vienos tituluočiausių varžybų Lietuvoje - čempionatas Lietuvos Federacijos Taurei laimėti. Tuo pačiu įvyko ir vaikų varžybos dviejose amžiaus grupėse. Sąlygos, kuriomis teko žvejoti, priminė Baltijos jūrą. Dvi dienas vėjas praktiškai pūtė tiesiai sportininkams į veidą, o bangos ritosi ir šniokštė nepailsdamos visą tą laiką.

Varžytis dėl garsiausio titulo ir gražuolių taurių susirinko pajėgiausios miestų, miestelių rinktinės. O jų buvo net šešios ir dvi grupės vaikų, kurios varžėsi tarpusavyje.

Varžybos vyko Vilkaviškio miestelio pašonėje (2 km nuo miestelio), gražiame Paežerių ežere.

Pirmoji dar iš vakaro į varžybų vietą atvyko Kauno komanda. Tik išlipus mus pasitiko sodybos šeimininkas ir paaiškino, kad varžybos vyks jo prižiūrimoje valdoje, kur mūsų laukia visi patogumai ir pilnas servizas: nuo gyvenimo nameliuose iki televizoriaus ir karštos kavos ryte.



Kadangi buvome pirmieji, tai niekur neskubėjome. Norėjosi pažiūrėti iš arti kaip atrodo suvalkietiška sodyba. Turiu iš karto pasakyti, kad be siūlomų namelių buvo galima statyti palapines arba miegoti mašinose. Gražiai nukirpta žolytė, keletas praustuvų, įtaisytų lauke, išvestos į lauką elektros rozetės, stalai, suolai, tinklinio aikštelė – visa tai žmonių atvykstančių čia patogumui. Taip pat sudėtos lentelės su nuorodom kur tualetas, šiukšliadėžės ar kur galima važiuoti mašinos, o kur ne.



Preciziška tvarka, švara matėsi visur. Mes irgi pasivaikščioję įsikūrėme, kaip mums atrodė, patogioje vietoje. Kadangi patys buvome išsiilgę gamtos, tai nusprendėme, kad miegosim mašinose arba palapinėse. Pasistatėme palapines, pasidengėme stalą ir sėdome užkandžiauti. Dar buvo ankstyvas metas, maloniai šildė saulutė ir kas svarbiausiai – nebuvo jokių gyvių (supraskite uodų) kurie mus norėtų suvalgyti.



Pasistiprinę ėmėme ruoštis treniruotei. Gaminomės jaukus, rišomės sistemėles, derinome taktiką. Nesinorėjo aklai dalyvauti net nežinant, kokios žuvys dominuoja šiame ežere ir kas geriausiai kimba jau nekalbant ant kokio masalo labiausiai.


Padarę treniruotę ir bent minimaliai „perkandę“ šio telkinio vandenis grįžome į stovyklą jau temstant. Reikėjo gerai pailsėti ir ruoštis ryt dienos varžyboms. Žinojome, kad suvažiuos stipriausi iš stipriausių ir lengva tikrai nebus. Lengvas lietutis nupurškė laukus, pievas, atgaivino orą, o tai reiškė, kad miegosime „išgrynintame, švariame“ ore, kas mums, miesto žmonėms yra tikra vertybė. Lietus truko neilgai, o aš dar spėjau užfiksuoti keletą gražesnių saulėlydžio akimirkų.



Šiame ežere varžybos vyko pirmą kartą pernai metais ir matyt daugumai patiko, nes šiemet nuspręsta vėl jas čia rengti.

Ir taip, gerai apsižvalgę, padarę minimalią treniruotę bei pasitarę, kaip rytoj veiksime, nutarėme eiti poilsio. Nutilo visi aplinkiniai garsai, paukščių čiulbėjimas ir apgaubė ežerą tamsa.



Aušo nauja diena. Laikrodis rodė lygiai 5:00 val. ryto. Reikėjo keltis, ruoštis pusryčiauti, kaistis kavą, praustis ir galvoti apie artėjančias varžybas.



Suvažiavo šešios stipriausios komandos iš įvairių miestų, miestelių, kad išsiaiškintų, kas šiemet stipriausias. Buvo iškeltos miestų, klubų, federacijos ir Lietuvos vėliavos. Buvo rikiuotės metu grojamas himnas.



Varžybų direktorius V. Jasonas pasveikino dalyvius, vyriausias teisėjas Ž. Ulevičius supažindino su taisyklėmis, o generalinis sekretorius R. Barkauskas palinkėjo, kad laimėtų stipriausieji.



Pasiruošimui tikrai turėjome laiko, niekas neskubino ir nevertė verstis per galvą. Dalyviai spėjo ir pabendrauti, ir užsiregistruoti, ir aptarti būsimas varžybas.



Paskutinė atvyko Šiaulių komanda, vadovaujama Aurelijaus Paulausko. Vyrai iš karto kibo į darbą – puolė krautis daiktus, statytis palapines, maišyti jaukus. Kiekvienas dirbo savo darbą, lyg būtų vientisas mechanizmas.



Maždaug taip atrodė kiekvieno dalyvio mašina.



Mažieji žvejai taip pat labai rimtai ir atsakingai tam ruošėsi. Jiems padėjo jų vadovas Vytautas Matulevičius – gerasis dėdė, kurio dėka vaikai gauna pirmuosius įgūdžius ir žengia žingsnius sportinės žūklės pasaulio paslapčių pažinimo link.



Kitų sportininkų mašinos taip pat atrodė įspūdingai. Štai taip sportininkai užsikrauna važiuodami į dviejų dienų varžybas. Belieka tik spėlioti kiek, ko ir į ką jie susikrauna tada kai vyksta savaitei į užsienyje vykstančias varžybas?



Trumpa atokvėpio minutė ir mano objektyvas užfiksuoja kaip Šiaulių sportininkas (žali marškinėliai) D. Vilpišauskas kažko užbėga pasišnekėti pas Kauno sportininkus.



Dar kartą pristatau varžybų vadovybę. Iš kairės į dešinę: varžybų direktorius V. Jasonas. Varžybų teisėjas - Ž. Ulevičius. Gen. sekretorius - R. Barkauskas



Komandos išsirikiavusios ir išklauso paskutinių nurodymų, taisyklių, paaiškinimų prieš ėjimą į sektorius.





Teisėjai pranešė, kad sportininkai varžytųsi sąžiningai, kovotų prisilaikydami taisyklių. Buvo pranešta, kad varžybos vyks 4 valandas. Kad negalima be leidimo palikti sektorių. Buvo tikrinami gyvi masalai ir paruoštų jaukų kiekis. Nusižengimų nerasta kas, žinoma, labai džiugino. Priekrantės žolės neleido žvejoti trumpais kotais. Retas kuris žvejojo 7-9 m meškerėmis, o dar trumpesnėmis žvejojančių buvo vienetai. Daugiausia visi žvejojo match tipo meškerėmis ir metimai buvo atlieka 20-40 m.. Plūdžių keliamoji gali siekė 10-20 gramų. Jaukai buvo metami iš rankos arba šaudoma iš laidynių. Buvo leista pirmą dieną bristi nors iki kaklo ir išsipjauti savo sektoriuje povandenines žoles. Tą darė 98 procentai sportininkų. Teisėjai griežtai sekė, kad viskas vyktų pagal taisykles.

Visi žvejojo „Sensas“ jaukais, tik kiekvienas pagal save rinko jų sudėtis ir taikė savą taktiką žvejybos metu. Trumpai apibendrinant mūsų „SALMO“ komanda pasirinko tokią taktiką. Du sportininkai žvejos kuojiniu jauku, o vienas karšiniu. Kaip vėliau paaiškėjo ši taktika mums pirmą dieną atnešė 11 baudos taškų. R. Kaziūnas surinko 4 baudos tšk. S. Kazlauskas - 3 baudos tšk. Ir K. Slivinskas - 4 baudos tšk. Tai mums leido užimti trečią vietą. Vilkaviškio komanda po pirmos dienos su 6 baudos tšk. buvo pirma, o Šiauliai su 7 tšk. - antri. Likusios trys komandos – Kėdainiai, Telšiai ir Marijampolė surinko po 13 baudos tšk.

Vadinasi taktika buvo pasirinkta teisinga, beliko išlaikyti turimas pozicijas.



Antrą dieną mus vėl pasitiko šaltas į veidą pučiantis vėjas su Baltijos jūrą primenančiomis bangomis. Pastarosios skalavo krantus ir kėlė triukšmą abi varžybų dienas. Tai labai sunkino pačią žvejybą nes sunkiai matėsi atsargus žuvies kibimas, o ir sportininkai turėdavo atiduoti daug fizinių jėgų, norėdami taip toli nusviesti sistemėlę, pučiant priešiniam vėjui.

Burtai mūsų dviem sportininkams buvo nepalankūs, o vienam iš jų papuolė vakarykštis nevalytas sektorius, o tai reiškė, kad prisitraukus žuvį iki žolių tam tikra jų dalis tikrai susipins tose žolėse ir atitrūks, kas vėliau ir nutiko.

Šį kartą taktiką truputį pakeitėme – du sportininkai pasiruošė karšinį jauką, o vienas kuojinį. Ir kaip vėliau parodė rezultatai, kuojiniu jauku žvejojęs K. Slivinskas (komandos debiutantas) užėmė savo zonoje itin aukštą antrą vietą. S. Kazlauskas antrą dieną smuktelėjo į ketvirtą vietą, praleidęs į priekį du zonų vakarykščius čempionus, o ir nevalytas sektorius neleido užimti aukštesnės vietos. R. Kaziūnas kažko nesusitvarkė savo sektoriuje ir krito į penktą vietą tuo pačiu „patraukdamas“ komandą žemyn. Iš viso surinkome vėl 11 baudos tšk., tačiau to nepakako išlaikyti turimas pozicijas ir nukritome skausmingai į ketvirtą vietą.



Komandos kovėsi dėl pereinamosios Federacijos taurės.



Trečią ir antrą vietas užėmusios komandos gavo taures visam laikui. Taip pat buvo apdovanoti sportininkai, užėmę prizines vietas asmeninėje įskaitoje.

Skelbiu vaikų rezultatus.

Iki 12metų:
1 vieta – A. Andriulionis 615 g.
2 vieta – L. Vyšniauskaitė 155 g.
3 vieta – A. Jokšas 90 g.



Iki 18metų:
1 vieta – L. Dabašinskas 1360 g.
2 vieta – V. Makštys 610 g.
3 vieta – D. Maslauskas 270 g.

Labai gražu ir nuostabu, kada vaikai atvežami į jiems rengiamas varžybas. Deja, kaip bebūtų gėda, turiu pripažinti, kad tik gerbiamo V. Matulevičiaus atvežti vaikai turėjo galimybę pasivaržyti. O kur Gargždų, Marijampolės, Alytaus, Kauno, kitų miestų vaikai?  Nejau jie našlaičiai ar neturi vadovų, galimybių, kad būtų atvežti? Tai klausimas suaugusiems dėdėms, kurie turėtų apie tai susimąstyti ir gerai pagalvoti.

O dabar noriu pristatyti žvejus – sportininkus užėmusius prizines vietas ir sugavusius daugiausiai žuvies.

Trečia vietą užėmė K. Kovas iš Telšių komandos.



Antrą vietą užėmė V. Brazauskas iš Vilkaviškio komandos.



Ir absoliučiu čempionu tapo Šiaulių komandos sportininkas D. Vilpišauskas.



Ir pabaigai saldžiausia dalis - komandų rikiuotė. O jų rezultatai tokie:

2011 metų čempionais tapo ir Lietuvos Federacijos taurę iškovojo Šiaulių komanda.

Komanda surinko 16 baudos taškų. Sugauta 19370 g žuvies.



2011 metų vicečempionais tapo Vilkaviškio komanda.

Komanda surinko 19 baudos taškų. Sugauta 16620 g žuvies.



2011 metų trečios vietos laimėtojais tapo Kėdainių komanda.

Komanda surinko 21 baudos tašką. Sugauta 14900 g žuvies.



Toliau komandos rikiuojasi sekančia tvarka:

4 vieta – Kaunas. Komanda surinko 22 baudos taškus ir sugavo 14305 g žuvies.
5 vieta – Telšiai. Komanda surinko 23 baudos taškus ir sugavo 13685 g žuvies.
6 vieta – Marijampolė. Komanda surinko 25 baudos tšk. ir sugavo12280 g žuvies.

Štai ir baigėsi dar vienas čempionatas. Vieniem su šypsenom veiduose, kitiem su nusivylimo kartėliu, bet svarbiausia - pasidaryti teisingas išvadas kitiems metams ir nenusiminti.