Emilis Muliuolis Klubas "Ant bangos"

Yra dalykų, kurie metams bėgant nesikeičia. Išlieka tokie patys. Stabilūs, nepajudintami ir didingi. Stelmužės ažuolas. Trakų pilis. Puntuko akmuo. Rėkyvos ežeras. Ešerių kibimas Rėkyvos ežere.

Bėga metai, nesikeičia ir istorijos. Viena iš jų, skambėjusi pernai ir užpernai: „Pavėlavome su etapu. Būtumėme darę dviem savaitėm anksčiau, būtų tiek žuvies, kad valties net 9,9 Yamaha VmaX „į glisą“ neiškeltų“.

Šiemet data parinkta pagal geriausias ilgalaikių stebėjimų tendencijas, gerokai anksčiau,  nei iki šiol. Balandžio pabaigoje. Kaip tikėjosi visi, kaip tik per patį „kliovą“.

Bet spėkit iš vieno karto, kaip viskas baigėsi. Nerealusis kibimas, apie kurį visi tiek daug kartų girdėjome, taip ir neprasidėjo.

Nuo pat akimirkos kai nebeliko ledo, ežerą tikrino visi. Šiauliečiai, vilniečiai, kuršėniškiai, klaipėdiečiai.

Šalta. Jau tuoj tuoj. Va, truputis šilumos, ir prasidės. Dar porą dienų ir pramuš. Gerai, šį savaitgalį dar ne, bet va, ateinanti savaitė bus šilta ir, kaip tik varžyboms sujudės. Tuo norėjosi tikėti.  Panašiai mastė visi. Taip galvojau ir pats, kai praėjusį šeštadienį treniruotės metu per geras 10 valandų sukrapščiau vos 9 ešeriukus.  Kitą viskas bus gerai, dūmojau. Kibimas prasidės. Reikia pasiimti didesnį kibirą, kad žuvis valtyje nesivoliotų.

Dėl pirmojo turo iš esmės skųstis negaliu. Man, tai buvo geriausias pusdienis per visus tris etapus. Beveik pusantro kilogramo ešerių. Devyni vienetai.  Nedaug suklysčiau teikdamas, kad panašiai tiek pagavau per prieš tai vykusius du etapus kartu sudėjus. „Žoras“, ne kitaip.

Jei rimčiau, tai sugavau keturiose skirtingose vietose, ant berods penkių skirtingų spalvų ir formų masalų. Didžiausias,  devynių šimtų gramų patinas, susiviliojo Reins G-Tail Saturn guma. Šeštadienį vakare, galvojau, kad įminiau ežero paslaptį. Per petį plojo klubo bičiuliai, ir pagarbiai klausė, kaip ir ant ko.

Antrasis turas sustatė viską į savas vietas. Penkiasdešimt žvejų sugavo 13 kg žuvies. Kažkas minėjo, kad žvejai sportininkai daug žuvies nugalabija. Atsipeikėkit žmonės.  Pusšimtis žvejų sugavo mažiau, nei vienas statistinis tūlas tautietis stintų, kuojų, menkių per normalią žvejybą.  17 „baronkų“. Viena iš jų mano. Rėkyva išlaikė savo status quo. Išliko didinga, nepajudinama ir šalta. Neprienama kalė.

Ešeriai šį savaitgalį neršė. Nežinau kaip jūs, bet aš sekso metu nevalgau, apie maistą negalvoju, jo nenoriu, ir jo niekas po nosim nekiša.  Žuvys, aišku, ne žmonės, bet kažkurie principai gamtoje, musėt, panašūs.

Visos pagautos žuvys buvo patinėliai. Gal būt norėjo suderinti abu malonumus, o gal nuvyti  svetimą padarą iš meilės guolio. Nežinau. Faktas tas, kad ešerių pagauti buvo įmanoma, tačiau labai labai nedaug. Dideliausiame ežere, žvejams pavyko rasti vos keletą mažulyčių plotelelių, kur pavykdavo pagauti daugiau nei vieną dryžuotąjį. Tik keli sportininkai sugebėjo per du turus suvilioti daugiau nei dešimt žuvų…

Bėga metai, o kai kurie dalykai nesikeičia. Pirmas šiemet, kaip ir pernai – Valdemaras Laurutis. Komanda nugalėtoja – Šiaulių „Tironas“.

Norint ką nors laimėt, reikia daug treniruotis.  Arba gyvent Šiauliuose.

Visa statistika, rezultatų lentelėse.  Šiemet su mumis yra „Pontoon 21”. Ačiū jiems.

Iki. Emis.

Ps. Žinot, kuri istorija man patiko labiausiai. Sako, kad prieš gerus dešimtį metų, kai Nerka su Valdžiu dar nežinojo, nei kas yra fineza, kai pantūno dar nebuvo visai, o  Ito megabasus dar drožė iš beržo kulbės, Rėkyvoje ešeriai ankstyvą pavasarį, kai tik nueidavo ledas, kibdavo tiesiog iš po valties, ant sunkios „marmyškės“, su dviem „dzikais“. Vienas po kito, tokie po tris keturis šimtus gramų. Būdavo, nuleidi, sargelis tik linkt, ir yra. Ir taip vienas po kito, daug ir didelių ešerių. Kuvaldų, kaip sakome dabar. Va taip, va.

Daugiau nuotraukų ir varžybų rezultatai: www.ant-bangos.lt