Treniruotės

Treniruočių pradžia 7:30 val., bet dalyviai gerokai vėlavo, o organizatoriai turbūt šiltai miegojo. Jokio signalo startui taip ir nesulaukėme, todėl nieko nelaukdami pradėjome plaukti, kiti darė tą patį. Tiesa, išsvajotos valties su 60AJ varikliu ir geru echolotu taip ir negavome – pasirodo buvo dvi valtis su 8 numeriu. Gavome kur kas kuklesnę „Kazankę“ su 40AJ varikliuku ir su pačių paprasčiausiu echolotu. Dar blogiau – nebuvo galimybės pritvirtinti gerojo echoloto, kurį mums paskolino bičiulis Martynas Savickas. Gaila, teko verstis su esamu.

Tik pradėjus plaukti supratome, kad kažkas negerai su valtimi, kadangi valtis virto ant vieno šono – viskas galėjo baigtis kur kas liūdniau. Taip ir nesupratome kodėl valtis verčiasi, todėl nusprendėme plaukti ne pilnu greičiu – optimalus greitis buvo tik 44km/h. Su Sauliumi pradėjome tikrinti tolimiausią zoną. Tose vietose upės plotis panašus į Atmatos ruožą. Aiškios vagos ten nėra, o ganėtinai statūs šlaitai eina palei abudu krantus. Labai nustebino vandens skaidrumas – tikrai nesitikėjome, kad bus toks geras. Kibimų ilgai laukti nereikėjo, bet iš pirmų 5-7 kibimų pavyko ištraukti tik vieną įskaitinę lydekaitę. Niekaip nesuprasdavome kodėl taip „nesėda“. Pradžioje daugiau laiko skyriau ešerių paieškoms, bet kibo labai sunkiai ir toli gražu ne 30 cm dryžiai. Po keleto valandų nestojo kibti tiek lydekos, tiek ešeriai. Pradėjome eksperimentuoti – kaitalioti masalus. Janui su Valdemaru sekėsi geriau – jiems pavyko ištraukti keletą imamų lydekaičių. Žilvinui su Arvydu sunkiai. Nerijus su Vladu pagavo vieną imamą. Apie 2 valandas neturėjome nei kibimo – matyt lydekos „ilsėjosi“. Po pietų kibimai suaktyvėjo. Pirmąją dieną daugiausiai įskaitinių lydekų pavyko sugauti Valdemaro ir Jano ekipažui. Svarbu paminėti, kad įskaitinio ešerio nepavyko pagauti nei vienam mūsų ekipažui.

Vakare burtų traukimai antrai dienai, strategijos derinimas, masalų atrinkimas antrai treniruotei.

Antrai treniruotei gavome kitas valtis. Antrą dieną su Sauliumi tikrinome visiškai kitas vietas. Ešerių beveik nebandėme, nes jau buvo aiški strategija – gaudysime lydekas! Situacija buvo labai panaši į pirmą diena – labai gerai kibo ryte, prastai įdienojus ir ypač gerai po pietų. „Atidirbome“ geriausias spalvas, techniką, taktiką, todėl buvome beveik ramūs dėl rytojaus.

Vakare dar kartą viską apsvarstėme, nusprendėme gaudyti tais pačiais dvejetais, kaip ir treniruočių metu. Pasidalinome masalais, galvakabliais. Buvome pasiruošę.

Varžybų I diena

Rytas labai šaltas, vėjas pasikeitęs, todėl visi dalyviai nerimauja dėl galimo silpno kibimo.

Mes su Sauliumi ramūs kai belgai, nes turime keletą atidirbtų zonų, tad tikimės, kad vis vien surasime ir pagausime mūsų lydekas.

Pradedame nuo pačios artimiausios startui zonos. Šiek tiek nustembame, kad mūsų zonoje, kur eina pagrindinė Dnepro vandens masė beveik nėra dalyvių – kone 90% dalyvių plaukia į siaurąją zoną. Mūsų valties teisėjas irgi būtų plaukęs ten. Negi padarėme klaidą, galvojame su Sauliumi. Kelio atgal nebėra, nes sugaištume apie 40min., jei nuspręstume plaukti į siaurąją zoną, todėl taktikos nekeičiame ir gaudome pagal planą. Už gero pusvalandžio ištraukiu pirmąją įskaitinę lydekaitę – 44 cm. Kibimų skaičius kur kas mažesnis nei per treniruotes. Valties teisėjas sako, kad reikia laukti srovės, kuri turi atsirasti apie 11 val. Vėjas aprimęs, vietomis nei bangelės, saulė kepina, karšta. Apie 12 val. mes su viena lydekaite, Valdemaro ir Jano ekipažas su nuliu. Žiauru. Į galvą lenda įvairios keistos mintys, valties teisėjas pradeda „balamutinti“ ir siūlo plaukti į jo žinomą ešerinę vietą. Jokios informacijos iš kitų šalių ekipažų neturime, todėl net nenutuokiame kaip sekasi kitiems, juolab mūsų Janas su Valdu su nuliu. Gerai, kad pro šalį plaukė vietiniai žvejai, kurie pasakė, kad ešeriai nekimba. Iš karto pamirštame apie ešerių žūklę ir dar aktyviai bandome „išprašyti“ neaktyvias lydekas. Apie 12:10 val. Sauliui kibimas – 44 cm! Vėliau kibimas man, nuėjo.. Tikriname pakrantę dreifuodami. Lydekų kibimai tik iš žolių, nėra prasmės vesti link valties palei šlaitą, kadangi echolotas nei treniruočių, nei varžybų metu ant šlaito žuvies nerodo. Visos lydekos sulindusios į žoles, todėl kibimai seka tik ant pirmo pravedimo palei žolių liniją. Sunki žvejyba – tokios nemėgstu, tačiau Saulius tokį būdą tiesiog dievina.12:50 val. turime dar vieną – 41cm! Dar pusvalandis nieko. Skambinam kitam ekipažui – jie tušti. Katastrofa galvojame, bet turime dar dvi valandas ir bandome toliau. Valties teisėjas pasiūlo patikrinti netoliese esančią vietą – kalniuką toliau nuo kranto. Tą patį kalniuką bando ir airiai. Tiesa, panašu į tai, kad jie gaudo jerkais arba vobleriais. Dar 15 min. Tuščiai tikriname šlaitus palei kalniuką. Sulaukiu dar vieno stuktelėjimo. Randamės netoliese rytinių zonų, kurias tikrina ukrainiečiai bei lenkai. Matyt tokiu metu ten kimba – traukiam inkarą ir plaukiam ten. Plaukdami matome, kaip ukrainiečiai „darbuojasi“ su graibštų – reiškia kimba! Lieka jau apie 1,5 val. Vėl dreifuojame pakrante – neužilgo sulaukiame kibimų, bet visi tušti. Kimba tai man, tai Sauliui, bet niekaip nepavyksta ištraukti įskaitinės lydekos. Galiausiai užtikrintas kibimas ir 54cm lydekaitė mūsų! Lieka jau mažiau nei 1 val. Man kibimas, pakeliu į paviršių – įskaitinė, Saulius bando pakišt graibštą, bet ji staiga neria gelmėn ir atsikabina. Žiauru! Už keleto minučių kibimas Sauliui – keli smūgiai ir valas atsipalaiduoja. Greičiausiai mikro pavadelis buvo per trumpas tai lydekai. Ką padarysi.. Teisėjas sako, kad laiko nebeturime, todėl krantas grįžtame tik su 4 įskaitinėm lydekomis. Jokios informacijos iš kito ekipažo neturime. Likus mažiau nei 2 val. jie buvo tušti. Galvojame, kad mūsų rezultatas bus prastas, kadangi po pietų buvo stiprus lydekų suaktyvėjimas ir tie, kurie žinojo kur, mokėjo greitai suktis – tikrai turėjo pagauti daug.

Grįžę sužinome, kad Valdemaro ir Jano ekipažui vis gi pavyksta sugauti 3 lydekas, bet didelių vilčių į tai nededame, kadangi to tikrai per mažai..Mūsų ekipažo rezultatas po pirmos dienos 146,4 taškai (bendras sugautų žuvį ilgis (44+44+41+54)x0,8), Valdemaro ir Jano 105,6 taškai – 14 vieta, komandinėje įskaitoje tik 6 vieta. Tiek pat taškų surenka kaimynai latviai, bet dėka didesnio kiekio sugautų žuvų – jie 5-i.

Komandinė įskaita po pirmo turo (Vieta, valstybė, ekipažų vietos, vietų (baudos taškų) suma):
1. Rusijos Respublika 2 ir 4, 6
2. Lenkija 7 ir 1, 8
3. Ukraina 3 ir 8, 11
4. Rumunija 11 ir 6, 17
5. Latvija 18 ir 5, 23
6. Lietuva 9 ir 14, 23
7. Italija 16 ir 10, 26
8. Vengrija 13 ir 15, 28
9. Baltarusija 24,5 ir 12, 36,5
10. PAR 21 ir 20, 41
11. Airija 24.5 ir 17, 41,5
12. Kazachstanas 24,5 ir 19, 43,5
13. Čekijos Respublika 24,5 ir 22, 46,5

Asmeninė įskaita po pirmo turo (vieta, ekipas, šalis, taškai):
1. Rajmund Litwinski, Dariusz Wowra, Lenkija – 576,8 taškai
2. Zhdanov Sergei, Zhdanov Sergei, Rusijos Respublika – 356,6 taškai
3. Korzenkov Dmitrii, Melnik Andrei, Ukraina – 347,2 taškai
4. Vitalijs Karpenkovs, Guntis Riekstinsh, Latvija – 314,2 taškai
5. Spiac Adrian, Vlasin Horia, Rumunija – 262,4 taškai

Ukrainiečiai supranta, kad kelio atgal nebėra ir labai atsakingai strateguoja planą antrai dienai. Tuo tarpu mes suprantame, kad užimti prizinę vietą bus itin sunku, bet visais įmanomais būdais sieksime to.

Varžybų II diena

Antrai dienai Janą pakeičia Žilvinas, mūsų ekipažo nekeičiame. Orų prognozės nieko gero nežada – įdienojus turėtume sulaukti rimto vėjo. Mūsų su Sauliumi taktika panaši. Šįsyk tiksliai žinome kokia spalvą bei kokio svorio galvakalbius reikia naudoti.

Eiti vabank ir plaukti į naujas vietas nematome tikslo, todėl nuo pat pradžių imamės tikrinti artimiausios startui pakrantės. Po kokių 10 minučių jau turime įskaitinę lydeką. Kibimai seka vienas po kito, bet vis nepavyksta ištraukti žuvies, o ištrauktoms lydekoms iki įskaitos trūksta keleto cm. Už geros valandos Valdemaras su Žilvinu irgi „atsidaro“. „Dirbame“ toliau, bet kibimai nurimo. Kol vėjas neužkilo bandome plaukti į tolimesnį tašką, bet kuo arčiau artėjome, tuo bandos didėjo, todėl nusprendžiame atsisakyti tos minties, kadangi viskas gali baigtis kur kas liūdniau. Grįžtame, tikriname pakrantes – nieko. Vietos „teisingos“ su „teisingomis“ žolėmis, bet nekimba. Tada sustojame ant „liežuvio“ ir bandome šiek tiek giliau. Kibimas Sauliui, dar vienas, vėliau man, bet „nesėda“. Apie 11 val. Valdemaras su Žilvinu jau turi 2 vnt., pagaliau antrąja sugauname ir mes! Apie 13 val. „iškrapštome“ dar vieną, kitas ekipažas irgi. Kaip ir pirmą diena, likus ~1,5 val. iki varžybų pabaigos lydekos „sukyla“ ir kibimai padažnėja, bet dalyvaujame lydekų gaudymo, o ne kibimų skaičiaus varžybose, todėl niekaip negalime atitaikyti teisingą atspalvį, pravedimą arba tiesiog vietinės lydekos kimba tik vietiniams žvejams. Valties teisėjas sako, kad tai normalu, atseit lydekos tik „stumdo“ masalą. Valdemarui su Žilvinu sekasi kur kas geriau – jie jau turi 5-ias lydekas. Mes vargais negalais „iškrapštome“ dar vieną, bet laiko daugiau nebeturime. Šiandien visiems kibo didesnės lydekos nei pirmąją dieną, bet supratome, kad tokio skaičius buvo per mažai.

Grįžę į finišo zoną sužinome, kad ukrainiečių ekipažui pavyko sugauti 8 lydekas ir 3 ešerius, kitam 9-ias lydekas, latvių vienam ekipažui – 9-ias, kitam -5-ias, rumunų 11+1 ešerį bei 6-ias lydekas, lenkų vienam ekipažui 9-ias, kitam – 7-ias ir pan. Informacija dar nėra tiksli, bet suprantame, kad savo pozicijų su antros dienos rezultatų tikrai nepavyks pagerinti.

Galutinėje įskaitoje Sauliaus ir mano ekipažas lieka 12-as, Valdemaro, Jano/Žilvino ekipažas – 14-as, o komandinėje įskaitoje – 6-ti. LSL prezidentas Janas mūsų pasirodymą įvertina gerai, tuo tarpu mes su Sauliumi tragiškai blogai. Suprantame, kad galėjome kur kas geriau, bet gal dėl treniruočių stokos ar dėl per mažos patirties tokio lygio varžybose nespėjome tinkamai pasiruošti. Taip pat labai svarbu paminėti ir tai, kad LSL varžybų taisyklės gerokai skiriasi nuo dabartinių Pasaulio čempionato taisyklių. Lietuvoje išmokome gerai gaudyti ešerius, lydekos nuėjo į antrą planą. Jei PČ ešeriai būtų imami nuo 15 cm (kaip yra LSL varžybose) – tai galbūt viskas būtų buvę kitaip, bet yra kaip yra ir nieko jau nepakeisime.

Čempionatą, kaip ir galima buvo tikėtis, laimėjo Ukraina. Tiesa, kova vyko iki paskutinės akimirkos ir tik antro turo pabaigoje vienam ukrainiečių ekipažui tik stebuklo dėka pavyko sugauti apie 5kg lydeką, kuri užkibo jau kone keliant masalą iš vandens.

Antrą vietą iškovojo kaimynai lenkai, treti liko rusai, ketvirti rumunai, penkti latviai. Detalūs varžybų rezultatai bei daugybė nuotraukų yra patalpinta oficialioje čempionato svetainėje: http://wbac2012.com.ua bei www.ant-bangos.lt Artimiausiu metu įkelsiu į www.youtube.com trumpą video reportažą.

Per varžybų uždarymą ilgai diskutavome kodėl, kaip ir ką reikia daryti, kad ateityje lietuvių rezultatai būtų aukštesni. Faktas yra tas, kad būtina keisti taisykles taip, kad jos būtų kuo labiau panašesnės į Pasaulio čempionato taisykles.

Labai didelį vaidmenį vaidina ir tai, kad mes esame individualistai, kadangi per varžybas gaudome po vieną iš valties, o kai tenka žvejoti iš vienos valties atsiranda įvairių niuansų: nesusitarimų, gaudymo būdų skirtumų, taktikos pasirinkimo ir pan. Norint siekti aukštų rezultatų Pasaulio čempionatuose tiesiog privalu LSL varžybose žvejoti po du iš valties tam, kad „atšlifuoti“ bendrą viziją, taktiką, strategiją ir t.t. Nerijus, abi dienas praleidęs ukrainiečių valtyje, pasakojo mums, kad jų gaudymo technika „atidirbta“ tobulai, kiekvienas žino ką ir kada reikia daryti, nekalbant jau apie tai, kad viską jie daro žaibiškų greičiu.

Pakeliui namo su Sauliumi ilgai ieškojome mūsų nesėkmės priežasčių, bet didžiausia nesėkme buvo itin maža kibimų realizacija. Tik dabar pradėjome galvoti, kad galbūt reikėjo naudoti ilgus storo florokarboninius pavadėlius arba žvejoti „čeburaškėm“. Dabar jau per vėlu kažką keisti, vis dėl to turėjome per mažai laiko tinkamom išvadom iki varžybų padaryti..

Dar norėčiau pasidalinti keliomis mintimis bei faktais iš šio čempionato:
- varžybos buvo suorganizuotos aukščiausiame lygyje – ukrainiečiai labai stengėsi, kad visi dalyviai būtų patenkinti, kad nieko niekam netrūktų, atidarymo bei uždarymo šventės buvo grandiozinės (iš dalies dėl Ukrainoje vykstančių parlamento rinkimų);
- Baltarusijos komanda vien neoficialioms treniruotėms turėjo 10 000Eur finansavimą;
- visos komandos, užėmusios aukštesnes nei Lietuva vietas, buvo atvykusios į neoficialias treniruotes;
- ukrainiečių treneris buvo Hersono (kur ir vyko varžybos) žūklės federacijos prezidentas, kuris labai gerai pažįsta šias vietas ir ne kartą yra tapęs vietinių varžybų prizininku;
- ukrainiečių komandos lyderis – Dmitrij Korzenkov (galima drąsiai jį vadinti „žudymo mašina“) yra laimėjęs Nemiroff taurės varžybas 2008-ais bei 2009-ias metais, o 2010-ais bei 2011-ais yra tapęs jų prizininkų ir t.t. Nemiroff taurės varžybos vyksta Dnepro Deltoje;
- kitais metais Pasaulio čempionatas vyks Airijoje. Rusų žūklės sporto žvaigždė – Aleksej Shanin pasakojo, kad mažiausią lydeką, kurią jam pavyko sugauti, kai jis viešėjo Airijoje, svėre 3,8kg. Airijos komandos nariai sakė, kad jų šalyje 20kg svorio lydeka nieko nebestebina.

Pabaigai dar kartą norėčiau padėkoti kaip niekad gausiam Lietuvos rinktinės rėmėjų būriui: UAB „Triturus“ atstovams Gediminui Siaučiuvėnui bei Sauliui Norkūnui (Pontoon 21, Anglers zone, St. Croix, Zipbaits ir kitų garsių kompanijų atstovai Lietuvoje) už puikius prizus viso čempionato metu bei aukščiausios klasės spiningus rinktinės nariams, UAB „Salmolita“ vadovui Kęstučiui Zabotkui (Lucky John, Vision, Sensas ir kitų garsių kompanijų atstovai Lietuvoje) už kelionės į Ukrainą išlaidų padengimą bei puikią aprangą Lietuvos rinktinės nariams, UAB „Caputis“ (Larus, Keitech, Jackall, Yo-Zuri, Megabass ir kitų garsių kompanijų atstovai Lietuvoje) už rinktinės narių aprūpinimą Keitech guminukais bei Jackall apranga, Vladui Valukoniui (ĮĮ „Vivingra“) už rinktinės narių aprūpinimą Vivingra vobleriais, Sauliaus šefui – Gintarui, kuris vairavo nuomotą autobusiuką net tada, kai jam tai nepriklausė, kuris gyvenime nelaikė meškerės rankose, kuris rado bendrą kalbą su visais rinktinės nariais bei pačiu rusų žūklės „guru“ – Shanin‘u, bei visus kitus prisidėjusius prie mūsų kelionės.

Nuotraukas ir video galite pažiūrėti čia: http://www.ant-bangos.lt/5845/fipsed-pasaulio-spiningavimo-cempionatas-ukraina-dnepro-delta-pabaiga-foto/