Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS) Plūdinės žūklės specialistas

2013 m. spalis 5-6 d.

Vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė, tačiau tilto per upę greta nėra. Dėl gražaus, unikalaus gamtovaizdžio dar vadinamas „Lietuvos Venecija“. Gatviniame rėžiniame išretėjusiame žvejų kaime sodybos kurtos abipus Minijos upės skersiniuose rėžiuose, pastatai statyti paupyje greta prieplaukų. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje daugiausia buvo statomi Mažajai Lietuvai būdingi mūriniai ir mediniai pastatai – autentiškų pastatų neišliko. Dauguma gyvenamųjų namų buvo dvigaliai, pagrindiniu fasadu atsukti į upę, tvartai su paaukštintomis pastogėmis – ertikiais. Kaimo planinė struktūra susiklostė XVIII a.– XIX a. pabaigoje. Po Pirmojo pasaulinio karo kaimas pamažu nyko.....

Puikiai supratome, kad ši klubo išvyka yra paskutinė ir todėl labai norėjosi, kad jai būtų parinkta kuo žuvingesnė ir gražesnė vieta. Valdyboje, posėdžio metu buvo pasiūlyta ištaiginga nakvynė viloje su žvejyba prie Kalvių ežero, o kaip alternatyva buvo siūloma Minija. Po trumpų debatų priėjome vieningos išvados, kad tokiu metų laiku būtų tikslingiau daryti klubo išvyką upėje. Bijojome, kad ežere jau bus susmukusios povandeninės žolės, kita augmenija, kad bus nuskaidrėjęs vanduo ir su žvejyba gali kilti keblumų. Na, o upėje ir dar žemupyje kur temperatūra kiek aukštesnė nei įprasta tokiu metų laiku spėjome, kad dar kažką pavyks sužvejoti.

Kaip vėliau paaiškėjo, mūsų prielaidos ir žvejybai pasirinkta šventės vieta mūsų neapvylė. Tikrai smagiai buvo praleistas laikas ir šauniai pažvejota. Dar penktadienį iš vakaro patys nekantriausi, (o gal taip sutapo, kad žmonėms leido tą daryti sąlygos) jau rinkosi į būsimos šventės vietą. Linas, Zenonas, Valentinas, Raimondas, Alvydas bei kiti jau labinosi ir džiaugėsi išvydę galutinį kelionės tikslą.

Kaip visuomet taip ir šį kartą buvo iškelta klubo vėliava skelbianti klubo susirinkimo vietą ir išvykos susirinkimo pradžią.

Upė mus pasitiko visu savo gražumu. Puikus oras, gražiai sutvarkyti krantai, vis dar žaliuojanti gamta bei visa aplinka darė stiprų įspūdį. O jau laivų, laivelių gausumas su kuo įmantriausiais pavadinimais kėlė ir pagarbą, ir..... šypseną. Tikėjomės, kad vis dėlto jau spalio mėnuo ir navigacijos sezonas bus iš principo besibaigiantis, bet atvykus pamatėme, kad stipriai klydome. Gausios lenkų, vokiečių, lietuvaičių grupės tarsi skubėdamos į paskutinį traukinį, buvo apgulusios Mingės kaimą su savo prieigomis. Viešbučiai buvo perpildyti ir penktadienį rasti kambarį nakvynei buvo tikrai problematiška. O ir laiveliai upe plukdė vieną grupę po kitos. O kur dar armija žvejų su kateriukais bei irklinėmis valtimis skubanti į Upaitį ešerių ar stambių kuojų žvejoti. Visko ir nesuskaičiuosi.

Mūsų klube atsirado jau naujokė vardu Elena kuri kaip ir dar keletas klubo narių šiame dievo mylimame kampelyje lankėsi pirmą kartą. Žmonės atvykę į čia tikrai sakė yra nuoširdžiai sužavėti visu tuo ką išvydo. Dėkojo ir minėjo, kad viskas tikrai labai gražu ir kaip gerai kad sumanyta buvo daryti čia sezono uždarymą. Na gerai ar ne, mes dar nežinojome nes nebuvome dar pabandę žvejoti, o kad patiko aplinka, supanti gamta čia jau beliko tik su jais kartu (pirmą kartą atvykus) pasidžiaugti.

Elenos net paprašiau įsiamžinti prie vieno patikusio laivo.

Pats oras penktadienį tikrai mus lepino nes kada darėme pirmąją treniruotę tikrai nereikėjo striukų nes pilnai užteko bliuzono ar storesnio megztinio. Darydami treniruotę norėjome išsiaiškinti keletą subtilybių – ar žuvis dar aktyvi, kaip toli laikosi nuo kranto, ar greitai reaguoja į pašarą ir kokiam masalui atiduoda pirmenybę.

Turiu pasakyti, kad viskas pranoko lūkesčius nes žvejojant gana arti kranto ir naudojant stambesnį masalą pavyko sužvejoti atskirus egzempliorius viršijančius 500gramų svorį, o šiaip naudojant smulkesnį masalą nuolatos kibo kuojos, plakiai bei nedideli karšiukai. Vandens paviršiuje be minėtų žuvų šokinėjo ir viena kita aukšlytė.

Aišku, tai mus vertė daryti atitinkamas išvada. Reikėjo sulaukti kitos dienos ryto ir apsispręsti kokią žuvį žvejosime – rečiau, bet stambią ar nuolatos ir tik smulkesnę. Tačiau tai jau buvo kiekvieno teisė ir apsisprendimo laisvė. Pačios žuvies aktyvumas jautėsi tiek žvejojant su septynių metrų botu, tiek viduryje vagos su bolonine ar matcho tipo meškere. Žuvies buvo, ji rodė aktyvumą, o tai, aišku, džiugino mus žvejus.

Vakare dar kiek pasėdėjome kavinukėje ir „pasirgome“ už „Lietuvos ryto“ krepšinio komandą kuri nugalėjo belgus ir papuolė į lygą. Kitais metais turėsime dvi komandas žaidžiančias krepšinį aukščiausio lygio turnyre.

Vakare eidamas upės pakrante pastebėjau, kad Mingė graži į vėlai naktį. Visur tvieskia lempos, apšvietimas tik gaila, kad neturint profesionalaus fotoaparato viso to grožio negalima perteikti skaitytojui.

Deja diena baigėsi, o su ja ir visi nuotykiai, patirti malonumai todėl su geromis emocijomis sugulėme nakties poilsiui.

Šeštadienį nuo pat ryto, kaip ir buvo numatyta dienotvarkėje suvažiuoja likusioji (pagrindinės pajėgos), dalis klubo narių bei svečių. Labinamės, registruojamės, ženkliname sektorius, geriame kavą. Žodžiu, viskas vyksta truputį chaotiškai, bet iš principo nuosekliai nes dar pusvalandis, dar kelios minutės ir sėsime žvejoti. Tai būtent vienas iš tų kelionės tikslų dėl ko čia ir atvykome.

Pusryčiaudami dar kiek aptariame šventės niuansus, vieną kitą iškilusį organizacinį klausimėlį ir po to baigę pusryčiauti jau galvojame apie jaukų maišymą bei inventoriaus paruošimą.

Po rekonstrukcijos Minijos krantai gražiai sutvarkyti, iškirsti medžiai, krūmai, gražiai įrengti pakrantės takai, o ir geras saulėtas oras leido kiekvienam dalyviui gerai, patogiai įsitaisyti bei jaustis.

Taigi skubame ruoštis ir..........

Beje, atskirai dar noriu paminėti ir padėkoti visų vyrų vardu moterims, mūsų klubo narėms kurios tikrai pasistengė, kad vakarop, po visų varžybų, žvejybų savo malonumui, po pasibuvimo gamtoje, sėdint prie stalo mums nieko netrūktų, o ir pats stalas būtų papuoštas skaniais valgiais.

Ji dabar užsiėmusi, matyt skambina Neptūnui ir nori sužinoti kaip ten su žuvimi po vandeniu, bet vis viena, Elena, didelis, nuoširdus Jums dėkui už tą moterišką rūpestį visų mūsų vyrų vardu. Viskas buvo gražu, skanu ir šaunu, ir tai Jūsų didelė nuopelno dalis.

Na ir kaip nepaminėti mūsų Ritulės kuriai taip pat labai dėkojame už tą meilę, rūpinimąsi mumis, vyrais. Tai jos dėka šventės metu sėdint ant krantuko mums netrūko nieko – gėrimų, užkandos bei dėmesio ir žmogiško bendravimo, šilumos. Nebuvo niekas užmirštas, nebuvo nei vieno su kuriuo Ritulė nebūtų pabendravusi. O kur dar Jos firminė, itin skani, karšta sriuba kuria buvome vaišinami. Žodžiu, viskas ekstra klasės. Ritule, didelis tau nuo mūsų, vyrų Ačiūūūūūūūūūūūūūūūūū.....

Mūsų klubo „varikliukui“ ir Pirmininkui rūpesčių tikrai netrūko. Su kiekvienu buvo pabendrauta, kiekvienam atsakyta į rūpimą klausimą, išspręsti organizaciniai klausimai bei aibės kitokių dalykų. Eilinį kartą norisi padėkoti Silvestrui (visų švelniai vadinam, Silvukui) už tą atliktą didelį organizacinį darbą išvykos metu (nuotraukoje stovi kairėje pusėje).

Per tokį trumpą laiką buvo patirta tiek emocijų, įspūdžių, kad norom nenorom jei ką nepaminėsiu ar pamiršiu, prašau klubiečių nesupykti. Skaitytojas gal perskaitęs visko ir iki smulkmenų nepastebės, bet man norisi aprėpti šventės kiekvieną akcentą, paminėti kiekvieną momentą, pokalbio ar kitokio įvykio niuansą.

Štai ir dabar norisi atskirai padėkoti mūsų klubiečiams iš Šakių už vakarienei ant stalo iškeptus bei pateiktus šašlykus kuriuos valgė ir gyrė visi. Esu tikrai jų ne vieną kilogramą per gyvenimą sušveitęs, bet taip skaniai iškeptus ir iš tokios kokybiškos mėsos ragauju tikrai ne kas dieną. Romanai, Linai, Raimondai bei kiti Sūduvos vyrai, ačiū Jums už tokius delikatesus kuriuos teko ragauti. Rašau delikatesus daugiskaitoje nes dar vos nepamiršau paminėti pietų metu iškeptos ir į stalą pateiktos šviežiai sužvejotos mūsų pačių žuvies. Karšti patiekalai ir varvantys riebalai per pirštus tai tie dalykai kurių pamiršti irgi negalima.

Atskirai dar noriu padėkoti Aleksui (stovi viduryje) už pagalbą padedant pravesti varžybėles bei teisėjavimą.

Žodžiu, esate nuostabūs, šaunūs vyrai ir nieko čia daugiau nepridėsi.

Kol ruošiamės varžyboms aš dar spėju nufotografuoti mūsų būsimą (be penkių minučių) klubietį Saulių su Pirmininku šalia. Kad ir kaip skubėjau tačiau šį kartą tikrai visko užfiksuoti ir pastebėti nepavyko. Gal kalbos, besiliejančios emocijos bei geri jausmai kurie apgaubė mane geru draugų dėka ir bus viso to kaltininkais.

Nu ką gi, sumuštiniai suvalgyti, jaukai sumaišyti, kava išgerta, pirmieji pokalbiai įvykę todėl ponai, prašome į trasą.......

Žuvytė pliaukši, vandenukas raibuliuoja, saulutė maloniai šildo, o mes su gera nuotaika pradedame šventę.

Varžybos kaip įprasta vyko lengva, supaprastinta forma. Kas norėjo galėjo žvejoti su plūdine, o kam mieliau dugninė meškerė tas galėjo bandyti laimę su ja. Beje šventės metu ne vienas dalyvis išbandė abu variantus ir atrodo neapsiriko nes kaip minėjau žuvies pasigauti buvo galima įvairiame atstume nuo kranto. O kad jos dar yra ir ji aktyvi to įrodymas štai šių didelių kuojų nuotrauka. Nesakau, kad žvejojome vien stambias žuvis, bet štai tokių egzempliorių buvo galima rasti iš principo kiekvieno dalyvio skiaurėje.

O kas gali būti maloniau kaip žvejoti, bendrauti tarpe draugų sėdint ant upės kranto. Manau dėl tokių akimirkų ir gyvename...

Jūs juoksitės brangūs skaitytojai, bet kol aš rašiau atėjo ir pietų metas. Visi truputį praalkome, panorome užkąsti, patogiai išsidrėbti prie pietų stalo ir dar kažkiek tai papliurpti apie įvykusią pirmos dienos pusės žvejybą.

Pietaujant kalbų tikrai netrūko – vienam atsikabino stambi žuvis, kitam nutraukė su visu pavadėliu, o kitas per skubėjimą atkabintą žuvį įdėjo ne į skiaurę, bet paleido atgal į vandenį. Kur tikra tiesa, kur tik reiškiamos pagražintos emocijos, niekas ypatingai nesigilino, o ir manau nevertėjo nes prie stalo tiesiog virė gyvas nuoširdus pokalbius į kurio niuansus ar subtilybes niekas ir nesigilino.

Ričardas kaip ir kiti klubo nariai labai gyrė tik ką iškeptą dar karštą žuvį kuria čia pat buvo tiekiama į stalą. Sutikite kas gali būti skaniau ir vertingiau už ką tik paruoštą vietoje, ant kranto, maistą? Manau būnant gamtoje karštas maistas vėsiu (bet ne šaltu šiuo atveju) paros metu tikrai žmogui būtinas, o dar jei toks maistingas, vertingas tai tik kramtykime ir mažiau kalbėkime. Gero apetito....

Prie stalo šį kartą alkoholio tikrai nesimatė nes mes propaguojame iš dalies sveiką maitinimosi būdą. Aišku, vakare po dienos žvejybos, ar kitaip praleisto laiko, viena kita taurelė gal ir netrukdo, bet kol kas kalba rišosi ir be alkoholio. Mūsų aludaris Pranukas (pirmas iš kairės) ir šį kartą atvežė į šventę bent kelių rūšių alų tik mes jį atidėjome suvartojimui iki vakaro. Visų rūšių nepamenu, bet žinau , kad visiem itin patinka Pranuko pagamintas lengvas (apie 5 laipsnių) šviesus avietinis alus. Jo neatsisakė paragauti net mūsų damos. Pranuk, dėkui, kad mūsų nepamiršti ir vis atsiveži į šventę šio reto (pirkti juk nerasi niekur) subtilaus skonio alaus.

Po pietų vėl per kelis šimtus metrų nusidriekė mūsų žvejų virtinė. Atrodo kiek čia mūsų tėra (šį kartą iš viso buvo penkiolika dalyvių), bet kada pradeda žingsniuoti pakrante ir skaičiuoti kiekvienam po lopinėli pakrantės tai atstumas nusidriekia nepadoriai toli.

Šventė švente, bet manau skaitytojams įdomu ir tas faktas ar tikrai verta dar tokiu metų laiku važiuoti iš Vilniaus ar Kauno į tokią tolybę, ir ko ten nuvykus tikėtis?

Atsakau – verta tik...... nesupraskite tiesmukai, kad nuvykus visi ir visada pataikys ant gero kibimo. Daug ką lemia ir orai. Tarkim šeštadienio naktį buvo net minusas, bet kibimas geras, o sekmadienio naktį truputį net palynojo ir kibo smulkesnė žuvis. Tačiau jei seksite orus, stebėsite visus pakitimus gamtoje tai manau, kad atvykę į žemupį dar ne kartą turėsite šaunią žvejybą ir nesvarbu ar tai būtų plūdinė, spiningas ar dugninė meškerė nes žuvys dar tikrai, tikrai aktyvios ir masalus griebia per daug nesirinkdamos. Uodo trūklio lervos, manų košė, kukurūzas, sliekas, musės lerva ar žirnis, viskas jas domina ir matyt tas kibimas prieš žiemojimą, bent taip aš spėju.

Tad neabejokite, sėskite su draugų kompanija ar su šeima į automobilį, ir leiskitės į kelionę.....

Žemiau jau pasistengsiu pristatyti kiekvieną šios šventės dalyvį, jo sugauto laimikio svorį ir užimtą vietą varžybose. Žuvų nuotraukų specialiai nefotografavome nes po svėrimo iš karto praktiškai vos ne visas paleidome, o tik kelias tiesiogiai suvartojome į pilvą. Visi šventės dalyviai, įskaitant ir svečius buvo vėl apdovanoti specialiais prieskonių firmos „Sauda“ įsteigtais prizais. Ačiū tariame mūsų rėmėjams „Saudos“ firmai už parodytą dėmesį ir dovanas.

Penkioliktą garbingą vietą užėmė mūsų šventės svečias iš Šakių Valentinas Venckus sugavęs 362gr. žuvies.

Keturioliktą vietą laimėjo Saulius Mazūras kuris sužvejojo 757 g žuvies.

Tryliktą vietą laimėjo mūsų klubo dama Rita Chromcova sužvejojusi 1056 g žuvies.

Dvyliktą vietą iškovojo dar viena mūsų klubo dama, naujokė Elena Križauskienė sužvejojusi 2020 g žuvies.

Vienuoliktą vietą šį kartą užėmė Pranas Jocius kuris sugavo 2385 g žuvies.

Į dešimtuką papuolė su 2553 g svoriu Romanas Laurinaitis, klubo stipriausias ir sunkiausias vyras.

Devintą vietą iškovojo ir sugavo 2564 g žuvies Raimondas Mureika.

Aštuntą vietą užėmė mūsų klubo Pirmininkas Silvestras Kavaliauskas. Jis sužvejojo 3047 g žuvies.

Septintoje vietoje šį kartą liko Linas Radzinevičius.Jis sužvejojo 3463 g žuvies ir nuo šeštos vietos atsiliko...... žiūrėkite patys.

Šeštą „prezidentinę vietą“ garbingai iškovojo Zenonas Gedminas kuris sugavo 3467 g žuvies.

Penktą vietą kiek netikėtai užėmė Alvydas Žibas sužvejojęs 4541 g žuvies.

Dabar atkreipkite dėmesį į ketvirtos vietos sugauto sportininko svorį kuris pralaimėjo trečiai vietai. Ketvirtoje vietoje sugavęs 4755 g žuvies liko Sigitas Kazlauskas.

Genadijus Macijauskas šį kartą parodė vyrišką charakterį ir aplenkė daugkartinį švenčių prizininką sužvejodamas 4765 g žuvies. Sveikinimai prizininkui.

Antrą vietą užėmė ir tapo šios išvykos vicečempionu Ričardas Kaziūnas sužvejodamas 4798 g žuvies. Sveikinimai prizininkui.

Na ir stipriausiu tarp visų tapo bei čempiono vardą iškovojo Raimondas Ignatavičius. Jo sužvejota žuvis svėrė net 5337 g svorio. Visi dalyviai varžėsi vos po keturias valandas. Sveikinimai čempionui.

Šventė kaip prasidėjo taip greitai ir baigėsi. Ir mes Žūklės sporto klubo „SALMO Kaunas“ nariai tuo baigėme šių metų išvykų ciklą bei uždarėme oficialiai atvirąjį vandens sezoną. Aišku, pavieniui ar nedidelėmis grupelėmis dar tikrai vyksime kas kur pažvejoti ar šiaip laimės paieškoti su meškere rankose. Vieniems gal dar pasiseks labiau, kitiems mažiau, bet tai jau bus tik epizodinės ir pavienės išvykos. Artėja metų pabaiga.Reikės suvesti visus klubo reikalus, paruošti ataskaitas, kažkam teks daryti metinį pranešimą. Tokie ir panašūs darbai mūsų laukia ateityje, o dabar leiskite užversti šių metų klubo narių išvykų – švenčių kalendorių ir ištarti: iki kitų susitikimų sekančiais 2014-tais metais.

Vietoje epilogo

Atminkite, yra toks kampelis, kurį aplankęs dar niekas nesigailėjo. Ar saulė švietė, ar lietus merkė, ar ledas kaustė, ar potvynis sėmė. Tai „Lietuvos Venecija“ vadinamas Minijos (Mingės) kaimas abipus upės. Kas čia pabuvojo, tas čia grįš dar ne kartą nes tiek įspūdžių pamatyti ir patirti per vieną apsilankymą tiesiog neįmanoma. Uodų nedaug, o įspūdžių - begalė!