Kalendorius primena, kad tuoj įpusės paskutinis žiemos mėnuo, tačiau dar neparašiau apie rimtesnę poledinę žūklę. Galite pamanyti, jog sergu, esu išvykęs ar kitos priežastys neleidžia prisėsti prie kompiuterio. Anaiptol, viskas yra žymiai paprasčiau – nėra laiko. Pameškerioti savo malonumui per paskutines keturias savaites buvau tik 2 kartus, o ir tos dvi žūklės visiškai nebuvo įspūdingos – stingdantis šaltis ir beprotiškai pučiantis vėjas neleido visiškai pasidžiaugti poledinės žūklės malonumais. Dar viena tokio vėlavimo priežastis – labai įtemptas sportinės poledinės žūklės tvarkaraštis. Kiekvieną savaitgalį vyksta net po kelis sportinius renginius, kuriuose labai norisi sudalyvauti, tačiau tenka rinktis svarbesnį sportininko karjerai.
Taip nutiko ir praėjusį savaitgalį, kai tuo pat metu vyko poledinės žūklės avižėle Lietuvos čempionato 1 turas Mantviliškio užtvankoje ir Lietuvos poledinio blizgiavimo čempionatas Aukštadvaryje. Taigi teko rinktis. Ir pasirinkau - žūklę avižėle, palikdamas klubo kolegoms organizacinius reikalus Kuusamo taurėje. Su varžybomis jie susitvarkė puikiai, ką rodo dauguma gerų komentarų žūklės tinklalapiuose.
Kaip jau žinote, sėkmės varžybose galima tikėtis tik atlikus geras ir produktyvias treniruotes, tad su likusiais klubo Ant Bangos kolegomis į Kėdainius atvažiavome diena ankščiau. Kolegų tikrai nemažai – šių metų Poledinės žūklės čempionate išstatome net 3 komandas, panašiai pasielgia ir Alytaus klubas Taparas surinkdami 12 sportininkų, na o dauguma senųjų klubų tesugeba surinkti po vieną žvejų ketvertą.
Taigi, apie treniruotes. Nepaisant siaučiančios pūgos ir 13 laipsnių siekiančio šaltuko atlikome tikrai kruopštų darbą. Vadovaujant daugiamečio klubo trenerio L. Žvaliausko išanalizuojame telkinį. Ir nors iki idealaus tvenkinio pažinimo trūksta laiko, tačiau tvenkinio batimetriją ir pačius kibiausius taškus sugebame rasti. Šiose varžybose reiks gaudyti smulkius ešeriukus ir pūgžliukus, tačiau galima tikėtis ir stambesnių ešerių kibimų arba pavienių kuojų. Apsisprendžiame dėl avižėlių dydžių, valų storių, jaukų bei masalų ir vykstame į viešbutį ruoštis.
Rytas prasideda siurprizais. Atvažiavę į starto vietą sužinome, kad varžybos vyks visiškai kitoje tvenkinio vietoje. Tai tikrai nustebinusi naujiena, juk šių vietų nė velnio nežinome. Pasak gandų, dieną prieš varžybas čia treniravosi Lifosos komanda – jiems bus lengviau.
Ištraukiami burtai. Sužinome naujienas apie Lietuvos sportininko diskvalifikavimą FIPSED varžybose už dopingo kontrolės pažeidimus, aišku tai liūdina, tačiau ši diskvalifikacija įvyko tik dėl informacijos trūkumo arba savalaikio jos pateikimo. Dar šiame ture nustebino sprendimas - iš gaudymo sektorių neatitverti kranto linijos, jei norėjai galėjai drąsiai lysti į švendryną ir „tyliai“ gaudyti. Gerai tai, kad daugumoje vietų pakrantė buvo tuščia.
Po jaukų patikrinimo išsiskirstome aplink sektorius, aišku, visų akys įsmeigtos į žvejus iš Kėdainių. Startas duotas ir ilgai laukta dvikova užverda visuose keturiuose sektoriuose. Kas iš kart stengiasi išgręžti dešimtis ekečių, kas sėda į pirmąją, kiekvienas galvoja savarankiškai. Svarbiausia rezultatas.
Išgręžiu keturias eketes nuo kranto linijos, ten kur susibūrus pagrindinė žvejų masė ir pradedu jas tikrinti. Kiekvienoje eketėje randu po kelis mažus ešeriukus, tačiau intensyvesnio kibimo nėra. Treneris privertė pakelti akis ir pasiėmęs grąžtą tekinas pasileidau į priešingą krantą, kur šalia nuvirtusios eglės bazę jau buvo pasidaręs vienas iš Lifosos meškeriotojų. Jaukinu iš rankos trūkliais sumaišytais su trupučiu jauko baltai žuviai ir vėl grįžtu gaudyti ešeriukų. Juos randu tik kelis, tad darausi dar kelias eketes tvenkinio viduryje ir tikrinu tašką šalia eglės. Kibimas praktiškai ištisas, tačiau žuvis labai maža, vyrauja ešeriukai ir pūgžliukai, tačiau sugaunu ir kelias nedideles kuojas. Pastoviai pajaukinu trūkliais ir kibimui aprimus tikrinu eketes, esančias viduryje tvenkinio. Čia situacija nesikeičia – nedideli pūgžliai. Kai kas pagauna nemažai stambių kuojų ir suprantu, kad su smulkme laimėti nepavyks, tačiau jų rasti man niekaip nepavyksta ir likus valandai apsistoju ties dvejomis eketėmis, kur pastoviai kimba smulkmė.
Pirmo turo rezultatai man tikrai nieko gero neparodo, su savo 1182 gr sveriančia smulkme parodau 7 rezultatą sektoriuje, o išmetus vieną individualistą komandai uždirbu net 6 baudos taškus. Kituose sektoriuose komandos rezultatai žymiai geresni A. Skvirba laimi zoną, A. Šunta savo sektoriuje lieka antras ir tik S. Bartusevičius sektoriuje lieka šeštas komandai uždirbdamas 5 taškus. Galutinėje 1 turo lentelėje surenkame 14 taškų kartu su Šiaulių Fortūna komanda. Noriu paminėti ir varžybų naujoką M. Eigirdą iš Ant Bangos, kuris buvo pirmas savo sektoriuje. Komanda neapsiėjo ir be geltonų kortelių – vieną užsidirbo S. Bartusevičius už atstumą tarp sportininkų ekečių.
Grįžę į viešbutį daug analizuojame rezultatą, greitai pamatome darytas klaidas ir neįvertintas mistines Mantviliškio kuojas. Sukuriame planą antram varžybų turui, juolab, kad jis vyks ten, kur vyko treniruotė ir yra mums jau žinomas.
Kitos dienos rytas pasitinka žymiai švelnesniu oru ir mažesniu vėju, tačiau tai nereiškia, kad tikrai bus lengva. Savo sektoriuje turiu du taškus, kur galiu tikėtis ištiso smulkmės kibimo, tačiau reikia labai stebėti sektorių ar nepasirodys „balta“ žuvis. Abu taškai dirba kaip ir tikėjausi – nors žuvis ir labai smulki (vidurkis 2.5 -3 gr.), tačiau kimba godžiai ir užtikrintai. Įsitaisau prie eketės, kur mažesnis gylis ir vieną po kito traukiu žuveliokus. Pastoviai dairausi, ar nepasirodys kuojos, tačiau pagal sportininkų judėjimą tampa aišku, kad šį turą jos nebus. Įvyksta ir nemalonus dalykas, judėdamas sektoriuje pametu samtelį ledui už tai esu apdovanojamas geltona kortele – tai reiškia, kad jei per 2 metus nors kartą ant ledo man iškris pirštinė ir jos nepastebėsiu būsiu diskvalifikuotas, o komanda neteks rezultato. Kad ir koks tai būtų absurdas, tačiau taip jau nuspręsta.
Sugautų žuvyčių skaičiaus nefiksuoju, tačiau po svėrimo paaiškėja, kad sugavau 1379 gr., o tai pirmas rezultatas sektoriuje, artimiausią konkurentą aplenkiu keliais šimtais gramų. Komandos bičiuliams šį kartą sekasi kiek prasčiau A. Skvirba lieka 4 sektoriuje, A. Šunta – 6, o S. Bartusevičius - 7. Greitai suskaičiuojame rezultatą ir sveikiname save su pergale. Artimiausius konkurentus – Fortūną aplenkiame net 8 taškais. Tikrai geras rezultatas pirmame lygos etape. Dar noriu paminėti ir tą patį M. Eigirdą, kuris ir antrame ture užėmė 3 vietą ir surinkdamas 4 baudos taškus tapo varžybų nugalėtoju tarp asmenininkų, antras liko komandos bičiulis A. Skvirba.
Džiaugiamės rezultatu, atsiimame apdovanojimus ir už praėjusio sezono pasirodymą – komanda praėjusiais metais buvo antra, A. Šunta asmeniškai buvo pirmas, o aš trečias.
Taigi taip vystėsi pirmas Lietuvos čempionato etapas, ir nors rezultatu esame patenkinti, tačiau labai neramina geltonos kortelės – ateinančiame etape teks būti ypač atidiems, o tai reiškia mažesnį greitį ir gal būt blogesnį rezultatą. Pabaigai noriu padėkoti klubo treneriui L. Žvaliauskui už tai, kad nenuleidžia rankų, už tai, kad ieško tiesos ir yra mūsų klubo sportininkams tikras pavyzdys. Taip pat noriu padėkoti visiems Ant Bangos žvejų klubo nariams už paramą ir ištikimybę. Na ir aišku jums – mano tinklaraščio skaitytojai už ilgą naujų įrašų laukimą, kitas įrašas atsiras tikrai greičiau, tačiau nuliūdinsiu tuos, kam nepatinka varžybos – jis bus apie 2 lygos etapą Šiauliuose.
Nuotraukų autorius R. Kudirka
