2014 m. rugsėjo 29 d. 17:42
Net nesistebiu, kad šį straipsniuką rašau iš Austrijos, nes mes vėl turime bėdų su transportu. Grįžtant namo sugedo mūsų autobusiukas, todėl dabar sėdime Alpėse, kažkurioje benzino kolonėlėje ir laukiame kol mūsų atvažiuos pasiimti. Laukti teks ilgai, beveik porą parų.
Apie bėdas kada nors galimai pasikalbėsime, na o dabar apie FIPSed pasaulio čempionatą. Galutinis rezultatas žinoma netenkina, užimta bendroje įskaitoje 12 vieta. Ar galėjome pakilti aukščiau? Gal ir galėjome, bet tam reikėjo labai daug atsitiktinių faktorių, kurių mes negalėjome niekaip įtakoti. B zonoje mes taip ir nepagavome žuvies. Niekas negali kaltinti Lietuvos čempionų, kad jie ko nors nemoka, ko nors nepadarė ar panašiai, mano supratimu iš jų pusės padaryta buvo viskas kas įmanoma, bet paprasčiausiai tame sektoriuje nebuvo karpių. Taip būna, bet deja šis nesėkmės faktorius kliuvo būtent Dariui ir Mantui.
Kitas labai rimtas faktorius, kurį sužinojau tik po varžybų tas, kad mes pasirinkome šiek tiek ne tokią pašarinę bazę. O kas baisiausia, kad aš tą pašarinę bazę galėjau numatyti, nes žinau tokią šėrimo strategiją. Bet šiemet aš buvau nusprendęs, kad rinktinės pašarinę bazę rinksis patys rinktinės nariai, todėl mes su Sauliumi tik sudėliojome, kaip ir kada tai turi būti pateikta karpiams. Kadangi esu daugelį kartų nuo kitų karpininkų gavęs pastabų, kad labai dažnai rinktinės pašarinėje bazėje naudoju įvairius grūdus, todėl net nemėginau (tiesa pasakius šiek tiek mėginau, bet ne kas gavosi, nes už pašarus mokėjosi patys rinktinės nariai) vyrų įkalbinėti naudoti kiek kitokią pašarinę bazę, kurią dažnai naudoja lyderiaujančios komandos. O jei būčiau pasiūlęs naudoti tokią strategiją, kurią naudojo pasaulio čempionai kroatai, tai mane būtų palaikę bepročiu. Ką gi, paliksime tai ateities kartoms, nes po ilgo pokalbio su buvusiu Kroatijos rinktinės kapitonu ir dabartiniu Rusijos kapitonu Želko Capanu supratau, kad mums dar daug yra kur pasitemti. Tiesa pasakius, kas iš to, kad aš žinau ką naudojo kroatai, mane labiau neramina kitas klausimas, kaip jie sužino ką konkrečiai naudoti viename ar kitame telkinyje ? Žinoma patogi Kroatijos padėtis Europos žemėlapyje jiems suteikia patogias galimybes dažnai treniruotis vidurio Europos telkiniuose, kurie yra panašūs ir kuriuose būna pasaulio čempionatai, bet deja labai skiriasi nuo Lietuvos telkinių.
Bėdų turime tiek kiek visada, nepamažėjo. Bet vienu dalyku galime labai stipriai pasidžiaugti, tai mūsų komandos pasiekimas A zonoje. Tiesiog iš rankų paskutinę parą išslydo pasaulio čempionato medalis asmeninėje įskaitoje, galbūt net auksinis su nuostabia taure ir Lietuvos himno akordais. Deja ir čia gavome labai stipriai patyrusių kroatų pamoką, bet ne tuo, kad jie kaip beje ir mes pasiruošę puikiai fiziškai ir techniškai, kuo aš beje labai patenkintas, nes tai lėmė būtent įvesti mūsų kvalifikacijos testai. O kroatų pamoka buvo būtent pašarai ir nieko čia naujo išradinėti nereikia, reikia tik atsirinkti kas, kada ir kur. Bet grįžtant prie mūsų A zonos, tai aukščiausias lietuvių pasiekimas – II vieta zonoje ir IV vieta bendroje įskaitoje. Tai labai stipru !!! Mūsiškiai Remigijus su Justu buvo taip užsivedę, kad gražu buvo ne tik man ir visai Lietuvos delegacijai, bet ir daugeliui pasaulio karpininkų, kurie be perstojo stebėjo mūsiškių darbą. Gal kas dar nežinote, bet teisėjai atrinko dvi komandas, kurios turėjo atlikti dopingo testus. Man visiškai nekeista, kad pasirinko būtent Remigijų su Justu ir pasaulio čempionus, nes jie vieninteliai iš visų komandų lakstė kaip vijurkai iki pačios varžybų pabaigos. Iš kur tiek sveikatos ? Matyt adrenalinas.
Augustas su Andriumi savo zonoje irgi padarė ką galėjo, jų sektorius buvo įlankoje, nuo pat pradžių mačiau, kad iš to sektoriaus daug naudos nebus. Bet tikiuosi jaunimo optimizmas ir neribotos galimybės dar driokstelės taip kaip priklauso.
Varžybų apdovanojimai vyko Pietrafitos miesto amfiteatre, ten gražiai ir garsiai pagerbėme pasaulio čempionus kroatus, kurie beje asmeninėje įskaitoje užėmė I ir III vietas (ech... kada mums taip bus ?). Taurių, kuriomis buvo apdovanoti prizininkai tiek asmeninėse tiek komandinėse varžybose, gražumas neišpasakytas, tokių dar nesu matęs. Pasaulio vicečempionai prancūzai irgi buvo pagerbti gausiomis ovacijomis, na o komandinės III vietos laimėtojai belgai daugiau garso išliejo patys, nei visi varžybų dalyviai.
Po to visa Lietuvos delegacija vyko, tiksliau nuėjo kelis šimtus metrų iki restorano, kuriame buvo parodytas italų vaišingumas. Viena maža detalė pasako daug ką, kai tik susėdome prie stalo mums buvo pateiktas meniu ant vieno lapo, kuris beje buvo prirašytas visas. Mes žinoma pagalvojome, kad reikia iš jo kažką išsirinkti, bet pasirodo turėjome viską bent jau paragauti kas tame meniu buvo surašyta. Deserto nelaukėme, nes galvojome, kad sprogsime.
Rytas po varžybų praėjo greitai, reikėjo visiems skubiai susiruošti, nes nusprendėme prieš važiuodami į Lietuvą užsukti pas lietuvius, kurie buvo susirinkę prie Bolsenos (nuo mūsų kempingo apie 80 km.) ežero startuoti kitose karpinės žūklės varžybose – Word carp classic. Bolsenos miestelis nuostabus, jo centre įsikūrusi mūsiškių komanda, kuriai įvairiais klausimais padeda lietuvaitė ištekėjusi už italo. Gerai turėti vietinį gidą, kuris išsprendžia daugelį problemų.
Dabar norėčiau pakalbėti apie kitus dalykus. Nors šiemet ir nepriklauso rinktinės kapitonų rinkimai, nes jie renkami 4 metams, o praėjo tik 2 metai, bet mano manymu mes su Jurgiu turėtume perleisti šias pareigas labiau pažengusiems šioje srityje. Aš asmeniškai matau savo darbą iš šalies ir suprantu, kad kiti gali duoti daugiau. Kaip ten bebūtų, gal aš čia ir per stipriai reaguoju, nenusistovėjo emocijos ir panašiai, bet savo darbą aš atlikau sąžiningai, ką buvau užsibrėžęs. Man dabar ne gėda žiūrėti į sportininkų meistriškumą, nors dar prieš porą metų daugelis skeptiškai žiūrėjo į daugelį mano proteguojamų dalykų, tokių kaip daug atsarginių meškerių sektoriuje, tris samčius žuviai, du matus, tolimus metimus ir daugelį panašių smulkmenų iš kurių susideda visas karpininko sportininko techninis meistriškumas. Kelias pramintas, reikia pasimokyti iš klaidų, kurias beje pamatome tik po varžybų ir eiti pirmyn. Kas galėtų tikti kapitonų pareigoms šiuo metu ? Pagal savo žingeidumą ir žinias FIPSed varžybose aš matau tik dvi kandidatūras, tai Saulius Navickis ir Remigijus Pupelis. Žinoma jiems patiems reikia apsispręsti, nes šios pareigos kainuoja daug nervų, laisvalaikio bei atsidavimo.
Kitais metais pasaulio čempionatas vyks Ispanijoje prie Ebro upės, iki susitikimo.