Tomas Budas Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentas

Šių metų rugsėjo 21-24 dienomis Prancūzijoje prie Saint-Fargeau miesto esančiame Bourdon ežere (Lac du Bourdon) vyks 18-asis karpių žūklės pasaulio čempionatas.

Varžybų organizatoriai paskyrė tam tikras datas treniruotėms prieš čempionatą. Lietuvos karpininkų rinktinė pasirinko dienas artimiausias metų renginiui.

Rugpjūčio 28 dienos vakarą Kaune šešiese susikrovėme daiktus į didelį automobilį ir pajudėjome Prancūzijos link. Įrangos buvo daug, todėl teko gerokai paplušėti, kad viskas kas labai reikalinga treniruotėje tilptų į auto, krovimas vyko kaip LEGO dėlionė, sunkiai, bet pavyko.

Lietuva, Lenkija, Vokietija, Prancūzija ir mes jau vietoje. Reikia paminėti, kad kelionė vyko sklandžiai, automobilis riedėjo smagiai, o žinant mūsų karčią patirtį, tai jau didelis pasisekimas. Tik įvažiavus į Prancūzija buvome sustabdyti policijos. Suprasdami terorizmo grėsmę visiškai nenustebome, kad patikrino mūsų asmens dokumentus, aišku policijai kilo klausimų, kas sukrauta automobilyje. Mėginome aiškinti padėtį, rodyti oficialius iš anksto paruoštus dokumentus, kad vykstame į treniruotę, bet ramybės sergėtojai vis tik nusprendė nuodugniai apžiūrėti mūsų automobilį. Buvome palydėti, kaip kokie banditai su policijos palyda priekyje ir gale į vietinį komisariatą. Kas yra krovęs labai, labai daug įvairios žūklės įrangos į ribotą plotą gal supras mūsų veidelių išraišką, kai policija liepė viską iškrauti. Prasidėjo valandą trukusi krata. Šeši ar septyni pareigūnai nuodugniai atseginėjo kiekvieno krepšio ir dėklo užtrauktukus ir žiūrėjo kas yra viduje. Jūs puikiai žinote kiek yra viename žvejybiniame krepšyje ar dėkle kišenių. Vaizdas toks, atsega užtrauktuką ir nežino kas viduje, kraipo galvą, bet matyt supranta vieną dalyką, kad boiliai tai ne šoviniai, o jaukas tai ne kokia sprogstama medžiaga. Padėtį sunkina tai, kad tarp kratančių asmenų nebuvo nei vieno žvejo, kuris nors šiek tiek susigaudytų ką mes čia tokio vežame. Nunarinę galvas tyliai iškentėjome visas kratos procedūras, susikrovėme daiktus atgal į automobilį ir paprašėme ,,selfio“ su pareigūnais, bet jiems mandagiai atsisakius ir atsiprašius už nepatogumus šiek tiek pralinksmėję pajudėjome tikslo link.

Kelionė nuo Kauno iki ežero Prancūzijoje truko 28 valandas. Į vietą atvykome 2 valandą nakties. Kadangi buvome gerokai pavargę, todėl paskubomis prie ežero po gražiu ir dideliu ąžuolu pasistatėme gultus ir po atviru dangumi smigome iki aušros.

Ryte pasidalinome į tris grupes po du žmones ir skirtingose ežero dalyse pradėjome treniruočių žūklę.

Raudoni taškai – mūsų pasirinktos žvejybos vietos

Nors prancūzai šį vandens telkinį vadiną ežeru, bet tai yra dirbtinė užtvanka, kurios plotas 200 ha. Pakrantės labai gražios, ežeras nusekęs apie pusantro metro, todėl krantai atsivėrę smėliuku arba žvyru. Priekrantėse daug aukštos augmenijos – pušynai ir lapuočiai. Bendras vaizdas su labai daug žvejybinių vietų tikrai geras. Pakrantės nėra idealiai lygios, yra įlankėlių, iškyšulių, kas galimai burtų keliu traukiant sektorius sudarys komandoms nelygiavertes sąlygas, deja šios blogybės neišvengia nei vienos varžybos.

Nuo pat mūsų žūklės pradžios gerai sudirbo B zona (prancūziškai – secteur), o A ir C zonose karpiai kibo, bet vangiai. B zonoje per nepilną dieną buvo pagauta apie 30 karpių nuo 3 iki 11 kg., tai nėra labai gerai, nes kibo iš karto ir ant visko, o tai reiškia, kad ten karpių jau buvo ir jų nereikėjo vilioti iš toliau. A ir C zonose pagavome maždaug po 5-6 vienetus. Bet atvykome į treniruotę, o ne pasižvejoti, todėl buvo priimtas sprendimas daugiau nežvejoti B zonoje, o sutelkti dėmesį į mažiau kibias zonas. Aiškinomės ką darome ne taip. Po dviejų parų žvejybos rezultatai šiek tiek pagerėjo A ir C zonose, bet vis tiek nebuvo taip, kaip B zonoje. Viso per treniruotę pagavome apie 70 karpių, svoriai nuo 1 iki 11 kg. Daug tai ar mažai net nežinome, nes nebuvo tikslo prilupti žuvies, daugiau stebėjome karpių reakciją į vienus ar kitus jaukus bei masalus, stebėjome maitinimosi grafikus, kreipėme dėmesį į šalutinius faktorius ir dar daugelį kitų dalykų, o ar tai padės mums geriau pasiruošti pasaulio čempionatui parodys rezultatai rugsėjo 24 dieną.

Buvo įdomu stebėti vietinius žvejus prancūzus. Jie mums sudarė savotišką konkurenciją, tai irgi pliusas, bet naktimis jie išvykdavo, o rytais vėl prisistatydavo tose pačiose vietose, nes Prancūzijoje uždrausta naktinė žūklė. Pasaulio čempionato besitreniruojantiems dalyviams buvo padaryta išimtis, leista žvejoti ir naktimis. Vietiniai žvejai pamatę kaip mes ,,siautėjam“ traukdami karpius, kiekvieną rytą glausdavosi vis arčiau mūsų, bet labai kultūringai išlaikydami reikalingą atstumą. Taip, meškeriojimo kultūra nuo mūsiškės labai skiriasi, kai tarkim kur nors prie Nemuno lietuvaičiai sugeba įlįsti tarp dviejų vieno žmogaus meškerių. Dar neįprastas vaizdas mūsų akiai toks, kad vienas prancūzas žvejoja iškarto dviems būdais: vandenyje arba krante stovi platforma plūdinei arba fyderiui, o šalia karpinis stovas.

Pradėjome treniruotę antradienį ryte, baigėme ketvirtadienį apie pietus, trumpokai, bet dėl laiko stokos, kad ir kaip nesinorėjo teko keliauti namo. Kelionė atgal vyko sklandžiai, užtrukome 25 valandas. Dabar laukia paskutiniai pasiruošimai metų įvykiui – PASAULIO ČEMPIONATUI !!!

Ruošiantis pasaulio čempionatui Lietuvos karpininkų rinktinės vykdė dvi treniruotes Lietuvoje ir Prancūzijoje, buvo du susirinkimai – diskusijos, vyko betarpiškas bendravimas telefonais ir elektroniniais laiškais.  Labai tikimės, kad dėl šiai aistrai degančių mūsų širdžių ir dėka mūsų rėmėjų mes parodysime, kad ir šiauriečiai (karpių populiacijos atžvilgiu) moka gaudyti karpius pasaulio čempionate Prancūzijoje.