Šių metų birželio 10 – 14 dienomis vyko laukinių karpių gaudymo varžybos „Galaxy Carp Cup 2009“ Vabalių ežere, Alytaus rajone. Varžybas, kuriose dalyvavo 19 komandų iš Lietuvos ir 1 komanda iš kaimyninės Lenkijos, organizavo Lietuvos karpininkų asociacija (LKA). Iš viso buvo sugautos 68 įskaitinės žuvys (pagal varžybų taisykles – karpiai ir amūrai nuo 3 kg.), kurių bendras svoris buvo 439,8 kg. Beje, reikia pastebėti, kad įskaitinio amūro, deja, niekas nesugavo.
Renginyje dalyvavo ir mūsų žvejų klubo ,,Sazanas“ deleguota komanda – „Sazanas-Deepex“ (komandą sudaro Remigijus Pupelis ir Audrius Daugėla). Tai buvo klubo debiutas tokio lygio varžybose. Pagavę 5 įskaitinius karpius užėmėme 7-ą vietą (iš viso 29,75 kg.). Šiuo straipsniu norime pasidalyti įspūdžiais apie varžybas, padėti suprasti žvejybos malonumą, varžybų naudą tobulėjimui ir, galbūt, padėti kitiems apsispręsti, ar verta dalyvauti varžybose.
PRADŽIA
Jau 2008 metų vėlyvą rudenį Lietuvos karpininkų asociacija paskelbė preliminarų varžybų grafiką ateinančiam sezonui. Klubas ,,Sazanas“ tik tuo metu pradėjo steigimosi procesą. Kadangi biurokratinis mechanizmas šalyje didelis, steigimosi procesą planavome baigti vasaros pradžioje. Todėl peržvelgę varžybų grafiką klubo steigėjai, nutarė į planus įtraukti antroje vasaros pusėje vyksiančias varžybas. Viskas susiklostė taip, kad klubą įsteigėme balandžio mėnesį.
Bet įvykių nespartinome ir į „Galaxy carp cup 2009“ varžybas, kurios buvo suplanuotos birželio 10-14 dienomis, lyg ir pavėlavome. Skaudu... Bet nežiūrint viso to, galimybė parodyti save, pažiūrėti, kaip kiti žuvauja, ir išbandyti savo jėgas sulig kiekviena artėjančia varžybų starto diena kaitino mūsų kraują. Todėl iki varžybų starto likus vos vienai savaitei, nutarėme sudalyvauti. Bet atsitiko, kas turėjo atsitikti – pagal varžybų reglamentą, pavėlavome. Abejojantiems taip ir reikia! Registracija į varžybas buvo baigta. Todėl teko išimties tvarka kreiptis į asociacijos prezidentą Darių Surgautą ir prašyti jo geros valios inicijuoti dar vienos komandos įregistravimą. Kadangi asociacijos veikloje vienas prezidentas nieko nesprendžia, jam šį klausimą teko spręsti su visa taryba. Buvo priimtas teigiamas sprendimas, mūsų komandos atžvilgiu. Ir... klubo „Sazanas“ komanda dalyvauja varžybose!!! Tai buvo staigmena ir mums.
PASIRUOŠIMAS
Dar neprasidėjus šių metų sezonui, žvejų pasaulį pasiekė naujas produktas – „Deepex“ baltyminiai kukuliai. Nors kitų karpininkų jie jau buvo testuojami visą praeitą sezoną, mūsų komanda tai pradėjo daryti nuo pirmųjų šių metų žvejybų. Rezultatai pralenkė net ir geriausius lūkesčius. Kiekvienoje žūklėje, kurioje buvo jaukinta „Deepex“ baltyminiais kukuliais, buvo sugauta nemažai karpių. Jie veikia! Tai be galo džiugino: juk produktas lietuviškas, puikiai „veikiantis“, visada šviežias ir dar už prieinamą kainą.
Apie tai, kokius baltyminius kukulius naudosime varžybose, buvo nuspręsta net nediskutuojant – „Deepex“. O skambutis Gintautui Dauniui iš A. Kirsnio įmonės „Deepex“ ir pokalbis apie už savaitės vyksiančias varžybas tik dar labiau užtvirtino mūsų apsisprendimą – sulaukėme pažado, kad gamintojas prisidės prie mūsų, siekiant kuo geresnių rezultatų.
Buvo likusi vos savaitė iki varžybų pradžios, o dar reikėjo paruošti ir visus kitus jaukus: kukurūzus, žirnius, kanapes, pupas, birius pašarus ir t. t. Pasiskirstę darbus, kiekvieną ilgą vakarą su kolega plušome virtuvėse kaip patys nuostabiausi vyrai „ant Marijos žemės“. Nesunku įsivaizduoti, kad per pasiruošimo procesą užsitarnavome kaimynų, kurie mūsų virtuvės vidų mato per savo buto langą, rūstumą. Kai grįždavome iš darbų, virtuvė būdavo mūsų, žmonoms nelikdavo vietos. Svajonė? Juk tai tik dar vienas vyriškas žaidimas.
Susikrovėme viską, ką suruošėme – tai atrodė įspūdingai.
„Deepex baltyminių kukulių (braškės/vanilės, medaus, vanilės, „karpex“, „tutti-fruity“, braškės kvapo) – 90 kg; palečių – 16 kg; kanapių (virtų, kepintų ir maltų) – 8 kg; kukuruzų (šutintų) – 20 kg; žirnių (šutintų) – 10 kg; birių pašarų – 22 kg.
Be to, varžybų eigoje buvo papildomai atvežta šviežutėlių braškės/vanilės ir „tutti-fruity“ kvapų „Deepex“ baltyminių kukulių.
VARŽYBŲ ĮŽANGA
Nežiūrint į tai, kad belaukiant varžybų paskutinės naktys buvo bemiegės, laiko trūko. Kaip ir studijų laikais –pritrūko vienos nakties...
Ir štai išaušo rytas, kai reikėjo vykti į varžybas. Audrius tądien jau turėjo laisvadienį, o Remigijui teko atidirbti paskutinę darbo dieną iki privalomų neapmokamų atostogų. Remigijui darbo diena buvo visiškai neproduktyvi, nes mintys sukosi apie varžybų taktiką, strategiją ir visas kitas smulkmenas. Tuo tarpu Audrius jau sukosi tarp kitų varžybų dalyvių ir kolegų bei laukė burtų traukimo.
Po registracijos praėjus porai valandų prasidėjo burtų traukimas. Iš pradžių teisėjai traukė eilės numerį, kuriuo bus galima bandyti laimę sektorių traukime. Komanda „Sazanas-Deepex“ burtus trauks 19. O tai reiškia – vienas variantas iš dviejų likusių. Tuo metu daugelio, tarp jų buvo ir Audrius, širdys daužėsi kaip per pirmą pasimatymą. Juk atstovaujamai ,,Sazanas-Deepex“ komandai tai pirmasis pasirodymas tokio lygio varžybose. Visi puikiai suprato, kad nuo sektoriaus labai priklausys rezultatas. Ir ta trumpa akimirka, per kurią bus paimtas lapelis su sektoriaus numeriu, nulems visas likusias keturias varžybų paras.
Drebančios rankos ištraukia sektoriaus numerį „16“. Mes buvom labiau nei patenkinti burtų traukimu – sėkmė kol kas neaplenkė mūsų. Aišku, tai, anot kolegų, ne geriausias sektorius, bet tikrai ne pats prasčiausias. Šiaip reikia pripažinti, kad blogų sektorių iš tikrųjų nebūna. Tai įrodė ,,Ader Salmo team“ komanda žuvavusi blogiausiu tituluotame sektoriuje ir iškovojusi garbingą trečią vietą. Bet, kaip ten bebūtų, po burtų traukimo tikėjome, kad sėkmė kol kas nenusisuko nuo mūsų.
SEKTORIUS
Po burtų traukimo pasišnekučiavę porą valandų su kolegomis išvykome į savo sektorių. Atvažiavę išsyk nurūkome apžiūrėti sektoriaus: ar yra kokia gyvybė vandenyje, kokios žvejybos sąlygos, kokia kranto linija, kur kaimynai ir pan. Sektoriuje buvo didelis naujas lieptas, dėl kurio naudos kilo dviprasmiškos mintys: gerai, kad patogus švarus priėjimas, blogai, kad kelias iki stovų ilgas. Palapinės juk nepastatysi ant liepto. Ant jo trumpam ir įsitaisėme. Stebėjome vandenį, žuvų judesius. Pro mus praplaukė keli nedideli amūrai, pastebėjome keletą rausimų mūsų meškerių užmetimo atstumu, girdėjome karpio šuolį, lydekos gainiojimus ir t. t. Sektoriuje buvo gyvybės. Tai tik dar labiau nuteikė rytojaus dienai, nes pagal taisykles registracija vyko 10 dieną, o varžybų startas – tik 11 dieną 8 valandą. Nuo 6 valandos galima buvo tyrinėti savo sektorius markeriu.
Pasėdėję valandėlę nuėjome įsirengti stovyklavietę, ruošti įrankius rytdienos startui. Dirbome lėtai – laiko yra, visa naktis (greičiausiai be miego), rytas. Kiekvienas jaudinomės, nerimavome, nekantravome. Įsirengę stovyklą, pasigaminome vakarienę ir pasistiprinę vėl įsitaisėme ant liepto – stebėjome vandenį ir aptarėme, kokią jaukinimo taktiką, kokio kvapo baltyminius kukulius naudosime. Apie sistemas, šviną, žvejybos atstumus ir pan. daug nekalbėjome. Tai paaiškės, kai ryte markeriu ištirsime žūklavietės dugną, nuo kurio struktūros viskas ir priklausys. Šis ežeras abiems dar neįminta mįslė – Remigijus žuvaus jame pirmą kartą, o Audrius prieš pora metų yra buvęs visai kitame šio ežero gale. Bet ryžtas ir nusiteikimas vijo pirmyn.
Po burtų traukimo apie sektorių, kaip jame žuvauti, išgirdome įvairių nuomonių. Keletas iš jų: „tik gink Dieve nenaudokit birių pašarų“, „birūs pašarai gerai – pradžioje būtinai jų reikia“, „geriausiai ,,dirba“ braškės kvapas“, „geriausiai ,,dirba“ medaus kvapas“, „geriausiai ,,dirba“ kukurūzų kvapas“, „tik nesugalvokit tigrinių riešutų naudoti“, „tigriniai riešutai veikia geriausiai“, „karpiai pripratę prie žirnių ir kukurūzų“, „jei naudosite žirnius ir kukurūzus, sugadinsite žūklavietę“ ir taip be pabaigos. Įsivaizduokite, kaip mums reikėjo jaustis, kai nepažįstame ežero.
Kolegos negaili patarimų jaunai komandai, bet jie labai prieštaringi. Atsižvelgę į kai kurių kolegų patarimus ir savo žuvavimo patirtį kituose vandens telkiniuose, nusprendėme žuvį jaukinti uogų kvapo baltyminiais kukuliais įmaišę vanilės ir medaus kvapų. Daugiausia buvo šeriama braškės/vanilės ir tutti-fruity kvapo „Deepex“ baltyminiais kukuliais. Bet apie tai kiek vėliau – juk dar tik vakaras, kai sėdime ant kranto ir nieko negalime daryti.
Visiškai sutemus nukiūtinome į savo miegamas vietas. Laikrodžių net nestatėme, vis tiek nesimiegos. Ryte atsikėlėme vos išaušus. Pasidarėme ankstyvus pusryčius, nes nežinojome, ar vėliau turėsime laiko papusryčiauti.
VARŽYBOS
Pora valandų iki oficialaus starto buvo skirta tyrinėti ir žymėti dugnui, t. y. ištirti sektoriuje esantį dugną, gylius ir t. t. Mėtėme žymeklius („markerius“) į vandenį ir lėtai tyrėme dugną. Jis mus šiek tiek nustebino – visas žūklės įrankiais pasiekiamas plotas buvo padengtas sukritusia supuvusia samana, susimaišiusia su dumblo sluoksniu. Net sunku tirti dugną, nes vos šiek tiek patraukus žymeklį – visos sistemėlės skylės buvo užnešamos supuvusia žole ir žymeklis neveikdavo. Tiesiog fiziškai sunkiai sekėsi rasti gylio pasikeitimus, išsimatuoti gylį norimose vietose. Visas procesas pakeitė nuomonę apie žūklavietę ir kiek pakoregavo tiek šėrimo taktiką, tiek žuvavimo sistemą. Kadangi dugne dali pasislėpti tiek pašariniai, tiek masaliniai baltyminiai kukuliai, prisigerti dumblo kvapo, tai nusprendėme berti daugiau šėriminių kukulių, o masalinius truputėlį pakelti nuo dugno, kad masalas būtų iškeltas iš supuvusių samanų patalo. Kadangi mūsų sektorius buvo įlankoje, reikėjo prisikviesti karpius.
Pasirinkome žūklavietes kairėje ir dešinėje sektoriaus pusėse per 10-15 metrų nuo priekrantės žolių juostos (povandeninės žolės, švendrai). Kai laikrodžio rodyklė pasiekė 8 valandos žymą ir varžybos prasidėjo, mes neskubėjome mesti masalų bei pašarų į vandenį. Keletą minučių stebėjome kolegų veiksmus. Bandėme įvertinti, kiek jų pasirinkti žūklės taškai bei jaukinimas turės įtakos mūsų žūklei. Bet vos kolegos pradėjo berti jaukus į vandenį paaiškėjo, kad mūsų sektorius yra ,,presingo“ atžvilgiu dėkingoje vietoje. Buvome pakankamai toli, kad kolegų jaukų gausa ar įvairovė labai įtakotų mūsų žūklę.( ,,Presingas“ (žvejų naudojamas terminas) yra tada, kai daug žvejų vienu metu žuvauja ir jų išberto pašaro gausa bei kvapų įvairovė paveikia įprastą žuvų elgseną.). Nebeliko tikslo gaišti laiką stebint kolegų veiksmus. Į žūklavietę pabiro baltyminių kukulių kruša, o juos palydėjo biraus pašaro dozė. Kadangi buvo dvi žūklavietės, nutarėme naudoti kiek skirtingą jaukinimo taktiką, t. y. vienai žūklavietei sužadinti naudojome birų pašarą, mėtomą suspaustais rutuliais ,,krabu“, o kitoje – ,,raketa“ skirtą mėtyti pašarą (kukurūzų, kanapių, žirnių, skaldytų ir maltų baltyminių kukulių, palečių bei sauso pašaro mišinys).
Kol tyrinėjome dugną žymekliu, vėjas pūtė į mūsų krantą, kai tik atėjo laikas užmesti meškeres, vėjas pasisuko ir pūtė nuo mūsų priekrantės. Ir taip viskas sugebėjo pasikeisti per dvi tris valandas. Tai, žinoma, mus šiek tiek liūdino, nes žinojome, jei vėjas nugins karpius nuo mūsų priekrančių, juos prisišaukti bus labai sunku. Bet nežiūrint viso to, pilni optimizmo sumetėme masalus į vandenį, sustatėme meškerykočius ant stovų ir prasidėjo laukimo minutės.
Įtampa truputėlį atslūgo – pagaliau žūklė pradėta. Praslinko viena valanda, antra – laikas permesti. Dažnai permetinėti nusprendėme dėl tokio sunkaus dugno. Nebuvome tikri, kad supuvusi žolė ir dumblas neįsigers į ,masalus, kad masalas nepasislėps dumble. Dažnesnis permetimas reikalo nesugadins – bus daugiau šansų, kad sistema ant dugno guls gerai, švaresniame plote ir t. t. Labai dažnai keitėme ir masalus: eksperimentavome kaip patrakę.
Žūklavietėse jokių karpio buvimo požymių, bet tai ne bėda, juk mums reikia kibimų o ne rausimų ar karpio šuolių. Praėjo dar pora valandų – signalizatoriai tyli. Per radijo stotelę pasigirsta žinios, kad komandos pradeda pagauti. Mes vėl permetėme – praslinko dar pora valandų. Keitėme masalus, pakėlėme aukščiau nuo dugno ir vėl mėtėm į žūklavietę. Dar „atsidarė“ pora komandų, pas mus mirtina tyla. Bandėme suvokti, ką darome neteisingai, bet kol kas neįžvelgėme savo klaidų. Dar kartą permetėme pakeitę masalus, bet tai nepadėjo. Per radijo stotelę sužinojome, kad jau kelios komandos pradėjo atitrūkti nuo visų – tai yra pradeda gaudyti tendencingai. Žiūrėjome į ežero planą, kuriuose sektoriuose pagauna – padarėme išvadą – tai žolėti sektoriai. Gal karpiai laikosi priekrančių žolėse? Gal jie visiškai „lipa į krantus“? Tai nedavė ramybės...
Visus šiuos mūsų nuogąstavimus dar labiau sustiprinto kolegos Donato iš karpių žūklės klubo „JAAD“ skambutis. Kadangi jis gerai pažįsta šį ežerą, tai abejoti juo nėra priežasties, juk Donatas visada pasiruošęs padėti ir patarti. Pasirodo, mūsų abejonės turėjo pagrindo – karpiai laikosi visai žolėse, bando neršti arba jau po neršto.
Nedelsdami pakeitėme žūklavimo taškus. Masalus mėtėme į žoles. Iš karto pasipylė baltyminių kukulių kruša – reikėjo peršerti naujus taškus ir netgi gausiau (tokia taktika buvo pasirinkta po ilgų diskusijų ir apmastymų). Vėl prasidėjo laukimo valandos, vėl permetimai, vėl laukimas. Taip bedirbant pradėjo temti. Rezultatas – nulis.
Paskambinęs Gintautas iš „Deepex“ įmonės, domėjosi, kaip mums sekasi, o sužinojęs rezultatus nuramino, kad dar viskas priešaky, be to, pažadėjo atvežti šviežutėlių baltyminių kukulių. „Super!“ Save raminome, galbūt dar nesuveikė pašariniai kukuliai, galbūt dar karpiai nepasiekė mūsų įlankos, žodžiu, dar anksti daryti išvadas, kad nemokame žuvauti. Aišku, mes tikėjome ir net neabejojome, kad mūsų žvaigždžių valanda dar neišaušo. Su šiomis sunkiomis mintimis apie 24 valandą nusliūkinome į savo palapines pasnausti. Laukia dar ilga ir sunki kova.
Tikriausiai dėl prieš tai nemiegotos nakties ir nuovargio, gan kietai užmigome. Ryte pažadino pats mieliausias pasaulyje žadintuvas – nenustojantis signalizatoriaus pypimas. Pyyyyyyp! Kaukė Audriaus signalizatorius – šis jaunas kovotojas kaip laukinis žvėris pašoko iš savo šilto guolio ir skriete nuskriejo prie meškerių, o iš paskos nulėkė ir Remigijus. Audrius pakirto, žuvis yra, ji ,,paprašė“ valo. Iš visko galima spręsti, kad tai tikrai ne vos poros kilogramų karpis. Žuvis galingai priešinasi! Po kelių akimirkų žuvis buvo sustabdyta ir traukiama pajudėjo kranto link. Audriaus meškerė buvo perlinkusi pusiau, ritės stabdis prasisukinėjo. Po kelių kovos su žuvimi akimirkų, Audriaus veidas išdavė, kad viskas vyksta ne pagal norimą scenarijų. Žuvis įplaukusi į švendrių gilumą užstrigo nepajudinamai. Jautėsi artėjanti bėda. „Užstrigo“ – suburbleno Audrius. Tuo tarpu Remigijus klūpėjo ant liepto su graibštu rankose ir meldė žvejų dievų pasigailėjimo. Viltis, kad Dievai išgirs, vis dar buvo juntama, kai žuvis galingais judesiais siųsdavo signalus į Audriaus rankose laikomą meškerykotį. Žuvies judesiai per valą ateidavo iki pat širdies gilumos organizmui padovanodama nauja adrenalino dozę. Ramiai – gal dar išeis... Dar po poros minučių viltys sudužo – karpis nutrūko. Dievai neįsikišo į šią žvejo ir žuvies kovą, palikdami viską spręsti valų tvirtumui ir žvejo patirčiai. Audriaus veidas nutyso kaip Hamiltono tėčio iš F1, kai pastarajam nesiseka. Tai buvo šansas „atsidaryti“ – deja, neišnaudojom. Tas praradimas dar labiau įgavo prasmę, kai per radijo stotelę sužinojom, kad per naktį buvo pagautos kelios žuvys. Bet nėra laiko verkti, reikia žuvauti toliau, juk dar tik vos ketvirtis varžybų laiko – mes dar parodysim, ką mokam.
Permetėm visus įrankius, papildomai pamėtėm pašarinių kukulių ir laukėme toliau. Visas pusdienis praėjo beieškant sėkmingos masalų kombinacijos ar sistemos. Masalą kėlėm nuo dugno iki 90 cm aukščio, bet rezultatas tas pats. Po pietų dangus apsiniaukė, artėjo lietus. Po eilinių permetimų ir papildomo pajaukinimo vienoje iš žūklaviečių pastebėjome rausimus. Kažkokia žuvis masiškai rausė dugną šalia masalų, bet kažkodėl nesidomėjo jais. Lietus jau pradėjo barbenti į lieptą. Nusprendėme nesilydyti ir sulindome į palapines. Mąstydami apie tolimesnius veiksmus abu užsnūdome. Po valandos lietus liovėsi. Reikia permesti masalus. Ir vos tik atėjęs prie meškerių pamačiau, kad valas neįdėtas į signalizatorius. Tai yra meškerės užmestos, bet esant kibimui signalizatorius neparodytų jo. „Visa laimė, kad nebuvo kibimo,“– pamąsčiau. Bet šis pamąstymas iškart buvo paneigtas, kaip paėmiau meškerę į rankas. Masalas buvo įneštas į žoles ir supintas jose. Ištraukti jį iš ten reikėjo nemažai pastangų. Kolegai apie tai nutylėjau, negalėjau dabar pasakyti, kad per žioplumą, ar nervinimąsi dėl rezultatų, padariau tokią klaidą. Bet nebuvo kada graužtis, nes rausimai vienoje iš žūklaviečių nesiliovė. Beje, kibimas buvo būtent toje žūklavietės. Pradėjome permetinėti masalus kas valandą vis keisdami masalo kombinacijas. Išbandėme viską, ką turėjome. O turėjome tikrai nemažai. Bet tą dieną pakartotino kibimo toje žūklavietėje nesulaukėme.
Apie 20-ą valandą vėl pasigirsta Audriaus signalizatoriaus pypimas – ,,išvažiavimas“!!!! Kelios akimirkos ir Audrius kovojo su žuvimi. Scenarijus tas pats – karpis užstrigo vidury švendryno. Tik šįkart Remigijus neklūpi ant liepto su malda dievams, bet greitai šoka į bridkelnes ir lekia į vandenį. Kol brovėsi dumblėta pakrante per krūmynus, Audrius karpį iškrapštė iš žolių. Keletas minučių kovos ir 7 kg karpis ,,uždaromas“ graibšte su kuokštu vešlių žolių. Džiaugsmui nėra ribų – pagaliau mes „netušti“. Ilgai nesidžiaugę skubėjome permesti įrankius, mėtėme papildomą jauką į žūklavietę – gal atėjo būrys ir tai mūsų šansas. Be to, atvažiavo šviežutėliai kukuliai. Ką tik nuo džiovinimo stalo atkeliavo tutti- fruity bei braškės/vanilės „Deepex“ kukuliai. Bet, deja, kito kibimo teko laukti iki kitos dienos pietų.
Trečios dienos rytą pažadino Remigijaus signalizatoriaus nesustojamas pypsėjimas (kad ir kaip greitai karpis besuktų ritės būgnelį, signalizatoriai vis tiek tik pypsi pyp pyp pyp pyp). Remigijus miegodamas išgriuvo iš gulto ir turbūt nelabai suvokė, kaip nubėgo iki vidurio liepto, nes dar miegojo ir tik pagriebęs meškerę i rankas ir pakirtęs žuvį galutinai nubudo. Žuvis priešinosi, bet ne taip stipriai kaip norėtųsi. Po vos poros minučių traukimo karpis buvo ,,uždarytas“ graibšte. Nusprendėme, kad karpiukas neįskaitinis, bet dėl atsargumo pasvėrėme. Svarstyklės parodė 3,3 kg. Veidai nušvito, mūsų skaičiavimais teisėjų svarstyklės turėtų užfiksuoti apie 3,2 kg. Bet kai atvažiavę pasvėrė, mūsų nuostabai žuvis svėrė tik 3 kg. ir 50 gr. Nors po pagavimo buvo sverta vos už 30 minučių. Už poros valandų vėl ištraukėme 4,5 kg karpį.
Per šią dieną dar turėjome 4 kibimus iš kairės pusės ir tik vieną ištraukėme, kuris svėrė 6,5 kg. Tai mus varė į neviltį. Kiekvienas karpis važiavo kaip traukinys – pakirtus nelabai eidavo sustabdyti. Tai reiškė tik viena – karpiai didesni. Na, bet jokiais būdais nesiruošėme nuleisti rankų. Paskutinę naktį užkibo buvo dar viena žuvis, kuri svėrė 8,45 kg.
REZIUMĖ
Per visas varžybas išbandėme apie 70 masalų kombinacijų, padarėme virš 28 permetimų, turėjome 12 kibimų. 5 iš jų ištraukėme, bendras svoris 29,75 kg. Pagal svorį buvome šešti, pagal protokolą užėmėme 7-tą vietą, nes mes ir dar viena komanda sugavo vienodą svorį žuvų, bet jie sugavo viena žuvim mažiau. O šiose varžybose skatinama gaudyti kuo didesnes žuvis, todėl jie užėmė 6-ą vietą. Sumetėme į vandenį 28 kg „Deepex“ baltyminių kukulių, 5 kg birių pašarų ir 14 kg kukurūzų, kanapių, žirnių ir palečių mišinio, sunaudojome 5 metrus tirpstančios PVA kojinės, nutraukėme 4 sistemas.
Žuvavome 99 valandas, bet, nežiūrint į tai, kad užėmėme 7-ą vietą, sukūrėme pergalės receptą: paimame didelį kiekį entuziazmo ir sumaišome su pasiruošimu. Į šį mišinį reikia įdėti ryžto ir nusiteikimo. Neapseisime be fantazijos esencijos. Skoniui pagerinti bus reikalingas sėkmės prieskonis. Šio prieskonio dedame kiekvienas pagal savo skonį, bet reikia pastebėti, kad jo niekada nebus per daug. Be to, šis prieskonis pakeičia kitą būtiną ingredientą – patirtį. Dozuojant sėkmę su patirtimi reikia žinoti, kad kuo mažiau patirties, tuo daugiau reikės sėkmės. Taip pat neapseisime ir be ,,Dievų“ prieskonių mišinio, į kurį įeina vėjo, slėgio ir temperatūros žolelės. Visa tai sudėjus reikia lėtai išminkyti, kol pasimatys teigiamas rezultatas. Virti reikia kelerių metų praktikoje ir ant stalo patiekti su nedideliu kiekiu klaidų o garnyrui labiausiai tinka ,,Deepex“ baltyminiai kukuliai. Prie šio patiekalo tiks nedidelis kiekis bet kokio alkoholio, taip pat tinka ir bet koks bealkoholis gėrimas.
Reikia pripažinti, kad padarėme keletą techninių klaidų. Buvome nubausti – keli užkibę karpiai nutrūko. Iš 12 kibimų sugebėjome ištraukti tik 5 karpius. Karpius gaudantiems žvejams tai labai blogas rodiklis. Ties šiuo klausimu dar teks padirbėti. Padarėme ir taktinių klaidų – kai pradžioje žūklavietes atitraukėm nuo žolių. Taip praradome beveik visą parą.
Prieš pačias varžybas mes ne kartą skaitėme forumuose ir girdėjome iš varžybose dalyvaujančių žvejų, kad praktikos atžvilgiu geriau vienąkart sudalyvaut varžybose, nei dešimt kartų žuvauti eilinėje žūklėje. Niekaip tuo negalėjome patikėti. Iš kur gali būti toks skirtumas, mąstėme. Bet galime jus visus patikinti, mieli meškerės broliai, tai tikra tiesa. Šios varžybos davė patirties, kurios būtų sunku gauti net per dešimt paprastų žūklių, ir parodė, kiek dar reikia dirbti, kad klaidų būtų kuo mažiau.
Beje, 7-oji vieta. Daugelyje valstybių skaičius „7“ simbolizuoja pilnatvę, užbaigtumą, galybę, tobulumą ir laikomas Dievo skaičiumi. Galbūt tai ženklas, kad viską padarėme teisingai, nors ne iki galo. Gal tai ženklas, kad einame teisingu keliu, nors ir darome klaidų. Neteiskite jaunos komandos, juk tai pirmas pasimatymas...
Už suorganizuotą nuostabų renginį ir suteiktą galimybe dalyvauti varžybose dėkojame LKA prezidentui Dariui Surgautui ir visai LKA valdybai. Didžiausia padėka A. Kirsnio įmonei „DEEPEX“ ir Gintautui Dauniui už aukštos kokybės baltyminius kukulius „Deepex“ (be jų nebūtų tokių rezultatų). Taip pat nuoširdus dėkui Donatui Jacevičiui iš klubo „JAAD“ už palaikymą ir patarimus. Ačiū visiems varžybų dalyviams už gerai praleistą laiką ir įdomią kovą. Ir, aišku, sveikinimai nugalėtojams, vice nugalėtojams ir trečios vietos laimėtojams bei didžuvės nominantams. Iki kitų susitikimų mūšio lauke.
PRADŽIA
Jau 2008 metų vėlyvą rudenį Lietuvos karpininkų asociacija paskelbė preliminarų varžybų grafiką ateinančiam sezonui. Klubas ,,Sazanas“ tik tuo metu pradėjo steigimosi procesą. Kadangi biurokratinis mechanizmas šalyje didelis, steigimosi procesą planavome baigti vasaros pradžioje. Todėl peržvelgę varžybų grafiką klubo steigėjai, nutarė į planus įtraukti antroje vasaros pusėje vyksiančias varžybas. Viskas susiklostė taip, kad klubą įsteigėme balandžio mėnesį.
Bet įvykių nespartinome ir į „Galaxy carp cup 2009“ varžybas, kurios buvo suplanuotos birželio 10-14 dienomis, lyg ir pavėlavome. Skaudu... Bet nežiūrint viso to, galimybė parodyti save, pažiūrėti, kaip kiti žuvauja, ir išbandyti savo jėgas sulig kiekviena artėjančia varžybų starto diena kaitino mūsų kraują. Todėl iki varžybų starto likus vos vienai savaitei, nutarėme sudalyvauti. Bet atsitiko, kas turėjo atsitikti – pagal varžybų reglamentą, pavėlavome. Abejojantiems taip ir reikia! Registracija į varžybas buvo baigta. Todėl teko išimties tvarka kreiptis į asociacijos prezidentą Darių Surgautą ir prašyti jo geros valios inicijuoti dar vienos komandos įregistravimą. Kadangi asociacijos veikloje vienas prezidentas nieko nesprendžia, jam šį klausimą teko spręsti su visa taryba. Buvo priimtas teigiamas sprendimas, mūsų komandos atžvilgiu. Ir... klubo „Sazanas“ komanda dalyvauja varžybose!!! Tai buvo staigmena ir mums.
PASIRUOŠIMAS
Dar neprasidėjus šių metų sezonui, žvejų pasaulį pasiekė naujas produktas – „Deepex“ baltyminiai kukuliai. Nors kitų karpininkų jie jau buvo testuojami visą praeitą sezoną, mūsų komanda tai pradėjo daryti nuo pirmųjų šių metų žvejybų. Rezultatai pralenkė net ir geriausius lūkesčius. Kiekvienoje žūklėje, kurioje buvo jaukinta „Deepex“ baltyminiais kukuliais, buvo sugauta nemažai karpių. Jie veikia! Tai be galo džiugino: juk produktas lietuviškas, puikiai „veikiantis“, visada šviežias ir dar už prieinamą kainą.
Apie tai, kokius baltyminius kukulius naudosime varžybose, buvo nuspręsta net nediskutuojant – „Deepex“. O skambutis Gintautui Dauniui iš A. Kirsnio įmonės „Deepex“ ir pokalbis apie už savaitės vyksiančias varžybas tik dar labiau užtvirtino mūsų apsisprendimą – sulaukėme pažado, kad gamintojas prisidės prie mūsų, siekiant kuo geresnių rezultatų.
Buvo likusi vos savaitė iki varžybų pradžios, o dar reikėjo paruošti ir visus kitus jaukus: kukurūzus, žirnius, kanapes, pupas, birius pašarus ir t. t. Pasiskirstę darbus, kiekvieną ilgą vakarą su kolega plušome virtuvėse kaip patys nuostabiausi vyrai „ant Marijos žemės“. Nesunku įsivaizduoti, kad per pasiruošimo procesą užsitarnavome kaimynų, kurie mūsų virtuvės vidų mato per savo buto langą, rūstumą. Kai grįždavome iš darbų, virtuvė būdavo mūsų, žmonoms nelikdavo vietos. Svajonė? Juk tai tik dar vienas vyriškas žaidimas.
Susikrovėme viską, ką suruošėme – tai atrodė įspūdingai.
„Deepex baltyminių kukulių (braškės/vanilės, medaus, vanilės, „karpex“, „tutti-fruity“, braškės kvapo) – 90 kg; palečių – 16 kg; kanapių (virtų, kepintų ir maltų) – 8 kg; kukuruzų (šutintų) – 20 kg; žirnių (šutintų) – 10 kg; birių pašarų – 22 kg.
Be to, varžybų eigoje buvo papildomai atvežta šviežutėlių braškės/vanilės ir „tutti-fruity“ kvapų „Deepex“ baltyminių kukulių.
VARŽYBŲ ĮŽANGA
Nežiūrint į tai, kad belaukiant varžybų paskutinės naktys buvo bemiegės, laiko trūko. Kaip ir studijų laikais –pritrūko vienos nakties...
Ir štai išaušo rytas, kai reikėjo vykti į varžybas. Audrius tądien jau turėjo laisvadienį, o Remigijui teko atidirbti paskutinę darbo dieną iki privalomų neapmokamų atostogų. Remigijui darbo diena buvo visiškai neproduktyvi, nes mintys sukosi apie varžybų taktiką, strategiją ir visas kitas smulkmenas. Tuo tarpu Audrius jau sukosi tarp kitų varžybų dalyvių ir kolegų bei laukė burtų traukimo.
Po registracijos praėjus porai valandų prasidėjo burtų traukimas. Iš pradžių teisėjai traukė eilės numerį, kuriuo bus galima bandyti laimę sektorių traukime. Komanda „Sazanas-Deepex“ burtus trauks 19. O tai reiškia – vienas variantas iš dviejų likusių. Tuo metu daugelio, tarp jų buvo ir Audrius, širdys daužėsi kaip per pirmą pasimatymą. Juk atstovaujamai ,,Sazanas-Deepex“ komandai tai pirmasis pasirodymas tokio lygio varžybose. Visi puikiai suprato, kad nuo sektoriaus labai priklausys rezultatas. Ir ta trumpa akimirka, per kurią bus paimtas lapelis su sektoriaus numeriu, nulems visas likusias keturias varžybų paras.
Drebančios rankos ištraukia sektoriaus numerį „16“. Mes buvom labiau nei patenkinti burtų traukimu – sėkmė kol kas neaplenkė mūsų. Aišku, tai, anot kolegų, ne geriausias sektorius, bet tikrai ne pats prasčiausias. Šiaip reikia pripažinti, kad blogų sektorių iš tikrųjų nebūna. Tai įrodė ,,Ader Salmo team“ komanda žuvavusi blogiausiu tituluotame sektoriuje ir iškovojusi garbingą trečią vietą. Bet, kaip ten bebūtų, po burtų traukimo tikėjome, kad sėkmė kol kas nenusisuko nuo mūsų.
SEKTORIUS
Po burtų traukimo pasišnekučiavę porą valandų su kolegomis išvykome į savo sektorių. Atvažiavę išsyk nurūkome apžiūrėti sektoriaus: ar yra kokia gyvybė vandenyje, kokios žvejybos sąlygos, kokia kranto linija, kur kaimynai ir pan. Sektoriuje buvo didelis naujas lieptas, dėl kurio naudos kilo dviprasmiškos mintys: gerai, kad patogus švarus priėjimas, blogai, kad kelias iki stovų ilgas. Palapinės juk nepastatysi ant liepto. Ant jo trumpam ir įsitaisėme. Stebėjome vandenį, žuvų judesius. Pro mus praplaukė keli nedideli amūrai, pastebėjome keletą rausimų mūsų meškerių užmetimo atstumu, girdėjome karpio šuolį, lydekos gainiojimus ir t. t. Sektoriuje buvo gyvybės. Tai tik dar labiau nuteikė rytojaus dienai, nes pagal taisykles registracija vyko 10 dieną, o varžybų startas – tik 11 dieną 8 valandą. Nuo 6 valandos galima buvo tyrinėti savo sektorius markeriu.
Pasėdėję valandėlę nuėjome įsirengti stovyklavietę, ruošti įrankius rytdienos startui. Dirbome lėtai – laiko yra, visa naktis (greičiausiai be miego), rytas. Kiekvienas jaudinomės, nerimavome, nekantravome. Įsirengę stovyklą, pasigaminome vakarienę ir pasistiprinę vėl įsitaisėme ant liepto – stebėjome vandenį ir aptarėme, kokią jaukinimo taktiką, kokio kvapo baltyminius kukulius naudosime. Apie sistemas, šviną, žvejybos atstumus ir pan. daug nekalbėjome. Tai paaiškės, kai ryte markeriu ištirsime žūklavietės dugną, nuo kurio struktūros viskas ir priklausys. Šis ežeras abiems dar neįminta mįslė – Remigijus žuvaus jame pirmą kartą, o Audrius prieš pora metų yra buvęs visai kitame šio ežero gale. Bet ryžtas ir nusiteikimas vijo pirmyn.
Po burtų traukimo apie sektorių, kaip jame žuvauti, išgirdome įvairių nuomonių. Keletas iš jų: „tik gink Dieve nenaudokit birių pašarų“, „birūs pašarai gerai – pradžioje būtinai jų reikia“, „geriausiai ,,dirba“ braškės kvapas“, „geriausiai ,,dirba“ medaus kvapas“, „geriausiai ,,dirba“ kukurūzų kvapas“, „tik nesugalvokit tigrinių riešutų naudoti“, „tigriniai riešutai veikia geriausiai“, „karpiai pripratę prie žirnių ir kukurūzų“, „jei naudosite žirnius ir kukurūzus, sugadinsite žūklavietę“ ir taip be pabaigos. Įsivaizduokite, kaip mums reikėjo jaustis, kai nepažįstame ežero.
Kolegos negaili patarimų jaunai komandai, bet jie labai prieštaringi. Atsižvelgę į kai kurių kolegų patarimus ir savo žuvavimo patirtį kituose vandens telkiniuose, nusprendėme žuvį jaukinti uogų kvapo baltyminiais kukuliais įmaišę vanilės ir medaus kvapų. Daugiausia buvo šeriama braškės/vanilės ir tutti-fruity kvapo „Deepex“ baltyminiais kukuliais. Bet apie tai kiek vėliau – juk dar tik vakaras, kai sėdime ant kranto ir nieko negalime daryti.
Visiškai sutemus nukiūtinome į savo miegamas vietas. Laikrodžių net nestatėme, vis tiek nesimiegos. Ryte atsikėlėme vos išaušus. Pasidarėme ankstyvus pusryčius, nes nežinojome, ar vėliau turėsime laiko papusryčiauti.
VARŽYBOS
Pora valandų iki oficialaus starto buvo skirta tyrinėti ir žymėti dugnui, t. y. ištirti sektoriuje esantį dugną, gylius ir t. t. Mėtėme žymeklius („markerius“) į vandenį ir lėtai tyrėme dugną. Jis mus šiek tiek nustebino – visas žūklės įrankiais pasiekiamas plotas buvo padengtas sukritusia supuvusia samana, susimaišiusia su dumblo sluoksniu. Net sunku tirti dugną, nes vos šiek tiek patraukus žymeklį – visos sistemėlės skylės buvo užnešamos supuvusia žole ir žymeklis neveikdavo. Tiesiog fiziškai sunkiai sekėsi rasti gylio pasikeitimus, išsimatuoti gylį norimose vietose. Visas procesas pakeitė nuomonę apie žūklavietę ir kiek pakoregavo tiek šėrimo taktiką, tiek žuvavimo sistemą. Kadangi dugne dali pasislėpti tiek pašariniai, tiek masaliniai baltyminiai kukuliai, prisigerti dumblo kvapo, tai nusprendėme berti daugiau šėriminių kukulių, o masalinius truputėlį pakelti nuo dugno, kad masalas būtų iškeltas iš supuvusių samanų patalo. Kadangi mūsų sektorius buvo įlankoje, reikėjo prisikviesti karpius.
Pasirinkome žūklavietes kairėje ir dešinėje sektoriaus pusėse per 10-15 metrų nuo priekrantės žolių juostos (povandeninės žolės, švendrai). Kai laikrodžio rodyklė pasiekė 8 valandos žymą ir varžybos prasidėjo, mes neskubėjome mesti masalų bei pašarų į vandenį. Keletą minučių stebėjome kolegų veiksmus. Bandėme įvertinti, kiek jų pasirinkti žūklės taškai bei jaukinimas turės įtakos mūsų žūklei. Bet vos kolegos pradėjo berti jaukus į vandenį paaiškėjo, kad mūsų sektorius yra ,,presingo“ atžvilgiu dėkingoje vietoje. Buvome pakankamai toli, kad kolegų jaukų gausa ar įvairovė labai įtakotų mūsų žūklę.( ,,Presingas“ (žvejų naudojamas terminas) yra tada, kai daug žvejų vienu metu žuvauja ir jų išberto pašaro gausa bei kvapų įvairovė paveikia įprastą žuvų elgseną.). Nebeliko tikslo gaišti laiką stebint kolegų veiksmus. Į žūklavietę pabiro baltyminių kukulių kruša, o juos palydėjo biraus pašaro dozė. Kadangi buvo dvi žūklavietės, nutarėme naudoti kiek skirtingą jaukinimo taktiką, t. y. vienai žūklavietei sužadinti naudojome birų pašarą, mėtomą suspaustais rutuliais ,,krabu“, o kitoje – ,,raketa“ skirtą mėtyti pašarą (kukurūzų, kanapių, žirnių, skaldytų ir maltų baltyminių kukulių, palečių bei sauso pašaro mišinys).
Kol tyrinėjome dugną žymekliu, vėjas pūtė į mūsų krantą, kai tik atėjo laikas užmesti meškeres, vėjas pasisuko ir pūtė nuo mūsų priekrantės. Ir taip viskas sugebėjo pasikeisti per dvi tris valandas. Tai, žinoma, mus šiek tiek liūdino, nes žinojome, jei vėjas nugins karpius nuo mūsų priekrančių, juos prisišaukti bus labai sunku. Bet nežiūrint viso to, pilni optimizmo sumetėme masalus į vandenį, sustatėme meškerykočius ant stovų ir prasidėjo laukimo minutės.
Įtampa truputėlį atslūgo – pagaliau žūklė pradėta. Praslinko viena valanda, antra – laikas permesti. Dažnai permetinėti nusprendėme dėl tokio sunkaus dugno. Nebuvome tikri, kad supuvusi žolė ir dumblas neįsigers į ,masalus, kad masalas nepasislėps dumble. Dažnesnis permetimas reikalo nesugadins – bus daugiau šansų, kad sistema ant dugno guls gerai, švaresniame plote ir t. t. Labai dažnai keitėme ir masalus: eksperimentavome kaip patrakę.
Žūklavietėse jokių karpio buvimo požymių, bet tai ne bėda, juk mums reikia kibimų o ne rausimų ar karpio šuolių. Praėjo dar pora valandų – signalizatoriai tyli. Per radijo stotelę pasigirsta žinios, kad komandos pradeda pagauti. Mes vėl permetėme – praslinko dar pora valandų. Keitėme masalus, pakėlėme aukščiau nuo dugno ir vėl mėtėm į žūklavietę. Dar „atsidarė“ pora komandų, pas mus mirtina tyla. Bandėme suvokti, ką darome neteisingai, bet kol kas neįžvelgėme savo klaidų. Dar kartą permetėme pakeitę masalus, bet tai nepadėjo. Per radijo stotelę sužinojome, kad jau kelios komandos pradėjo atitrūkti nuo visų – tai yra pradeda gaudyti tendencingai. Žiūrėjome į ežero planą, kuriuose sektoriuose pagauna – padarėme išvadą – tai žolėti sektoriai. Gal karpiai laikosi priekrančių žolėse? Gal jie visiškai „lipa į krantus“? Tai nedavė ramybės...
Visus šiuos mūsų nuogąstavimus dar labiau sustiprinto kolegos Donato iš karpių žūklės klubo „JAAD“ skambutis. Kadangi jis gerai pažįsta šį ežerą, tai abejoti juo nėra priežasties, juk Donatas visada pasiruošęs padėti ir patarti. Pasirodo, mūsų abejonės turėjo pagrindo – karpiai laikosi visai žolėse, bando neršti arba jau po neršto.
Nedelsdami pakeitėme žūklavimo taškus. Masalus mėtėme į žoles. Iš karto pasipylė baltyminių kukulių kruša – reikėjo peršerti naujus taškus ir netgi gausiau (tokia taktika buvo pasirinkta po ilgų diskusijų ir apmastymų). Vėl prasidėjo laukimo valandos, vėl permetimai, vėl laukimas. Taip bedirbant pradėjo temti. Rezultatas – nulis.
Paskambinęs Gintautas iš „Deepex“ įmonės, domėjosi, kaip mums sekasi, o sužinojęs rezultatus nuramino, kad dar viskas priešaky, be to, pažadėjo atvežti šviežutėlių baltyminių kukulių. „Super!“ Save raminome, galbūt dar nesuveikė pašariniai kukuliai, galbūt dar karpiai nepasiekė mūsų įlankos, žodžiu, dar anksti daryti išvadas, kad nemokame žuvauti. Aišku, mes tikėjome ir net neabejojome, kad mūsų žvaigždžių valanda dar neišaušo. Su šiomis sunkiomis mintimis apie 24 valandą nusliūkinome į savo palapines pasnausti. Laukia dar ilga ir sunki kova.
Tikriausiai dėl prieš tai nemiegotos nakties ir nuovargio, gan kietai užmigome. Ryte pažadino pats mieliausias pasaulyje žadintuvas – nenustojantis signalizatoriaus pypimas. Pyyyyyyp! Kaukė Audriaus signalizatorius – šis jaunas kovotojas kaip laukinis žvėris pašoko iš savo šilto guolio ir skriete nuskriejo prie meškerių, o iš paskos nulėkė ir Remigijus. Audrius pakirto, žuvis yra, ji ,,paprašė“ valo. Iš visko galima spręsti, kad tai tikrai ne vos poros kilogramų karpis. Žuvis galingai priešinasi! Po kelių akimirkų žuvis buvo sustabdyta ir traukiama pajudėjo kranto link. Audriaus meškerė buvo perlinkusi pusiau, ritės stabdis prasisukinėjo. Po kelių kovos su žuvimi akimirkų, Audriaus veidas išdavė, kad viskas vyksta ne pagal norimą scenarijų. Žuvis įplaukusi į švendrių gilumą užstrigo nepajudinamai. Jautėsi artėjanti bėda. „Užstrigo“ – suburbleno Audrius. Tuo tarpu Remigijus klūpėjo ant liepto su graibštu rankose ir meldė žvejų dievų pasigailėjimo. Viltis, kad Dievai išgirs, vis dar buvo juntama, kai žuvis galingais judesiais siųsdavo signalus į Audriaus rankose laikomą meškerykotį. Žuvies judesiai per valą ateidavo iki pat širdies gilumos organizmui padovanodama nauja adrenalino dozę. Ramiai – gal dar išeis... Dar po poros minučių viltys sudužo – karpis nutrūko. Dievai neįsikišo į šią žvejo ir žuvies kovą, palikdami viską spręsti valų tvirtumui ir žvejo patirčiai. Audriaus veidas nutyso kaip Hamiltono tėčio iš F1, kai pastarajam nesiseka. Tai buvo šansas „atsidaryti“ – deja, neišnaudojom. Tas praradimas dar labiau įgavo prasmę, kai per radijo stotelę sužinojom, kad per naktį buvo pagautos kelios žuvys. Bet nėra laiko verkti, reikia žuvauti toliau, juk dar tik vos ketvirtis varžybų laiko – mes dar parodysim, ką mokam.
Permetėm visus įrankius, papildomai pamėtėm pašarinių kukulių ir laukėme toliau. Visas pusdienis praėjo beieškant sėkmingos masalų kombinacijos ar sistemos. Masalą kėlėm nuo dugno iki 90 cm aukščio, bet rezultatas tas pats. Po pietų dangus apsiniaukė, artėjo lietus. Po eilinių permetimų ir papildomo pajaukinimo vienoje iš žūklaviečių pastebėjome rausimus. Kažkokia žuvis masiškai rausė dugną šalia masalų, bet kažkodėl nesidomėjo jais. Lietus jau pradėjo barbenti į lieptą. Nusprendėme nesilydyti ir sulindome į palapines. Mąstydami apie tolimesnius veiksmus abu užsnūdome. Po valandos lietus liovėsi. Reikia permesti masalus. Ir vos tik atėjęs prie meškerių pamačiau, kad valas neįdėtas į signalizatorius. Tai yra meškerės užmestos, bet esant kibimui signalizatorius neparodytų jo. „Visa laimė, kad nebuvo kibimo,“– pamąsčiau. Bet šis pamąstymas iškart buvo paneigtas, kaip paėmiau meškerę į rankas. Masalas buvo įneštas į žoles ir supintas jose. Ištraukti jį iš ten reikėjo nemažai pastangų. Kolegai apie tai nutylėjau, negalėjau dabar pasakyti, kad per žioplumą, ar nervinimąsi dėl rezultatų, padariau tokią klaidą. Bet nebuvo kada graužtis, nes rausimai vienoje iš žūklaviečių nesiliovė. Beje, kibimas buvo būtent toje žūklavietės. Pradėjome permetinėti masalus kas valandą vis keisdami masalo kombinacijas. Išbandėme viską, ką turėjome. O turėjome tikrai nemažai. Bet tą dieną pakartotino kibimo toje žūklavietėje nesulaukėme.
Apie 20-ą valandą vėl pasigirsta Audriaus signalizatoriaus pypimas – ,,išvažiavimas“!!!! Kelios akimirkos ir Audrius kovojo su žuvimi. Scenarijus tas pats – karpis užstrigo vidury švendryno. Tik šįkart Remigijus neklūpi ant liepto su malda dievams, bet greitai šoka į bridkelnes ir lekia į vandenį. Kol brovėsi dumblėta pakrante per krūmynus, Audrius karpį iškrapštė iš žolių. Keletas minučių kovos ir 7 kg karpis ,,uždaromas“ graibšte su kuokštu vešlių žolių. Džiaugsmui nėra ribų – pagaliau mes „netušti“. Ilgai nesidžiaugę skubėjome permesti įrankius, mėtėme papildomą jauką į žūklavietę – gal atėjo būrys ir tai mūsų šansas. Be to, atvažiavo šviežutėliai kukuliai. Ką tik nuo džiovinimo stalo atkeliavo tutti- fruity bei braškės/vanilės „Deepex“ kukuliai. Bet, deja, kito kibimo teko laukti iki kitos dienos pietų.
Trečios dienos rytą pažadino Remigijaus signalizatoriaus nesustojamas pypsėjimas (kad ir kaip greitai karpis besuktų ritės būgnelį, signalizatoriai vis tiek tik pypsi pyp pyp pyp pyp). Remigijus miegodamas išgriuvo iš gulto ir turbūt nelabai suvokė, kaip nubėgo iki vidurio liepto, nes dar miegojo ir tik pagriebęs meškerę i rankas ir pakirtęs žuvį galutinai nubudo. Žuvis priešinosi, bet ne taip stipriai kaip norėtųsi. Po vos poros minučių traukimo karpis buvo ,,uždarytas“ graibšte. Nusprendėme, kad karpiukas neįskaitinis, bet dėl atsargumo pasvėrėme. Svarstyklės parodė 3,3 kg. Veidai nušvito, mūsų skaičiavimais teisėjų svarstyklės turėtų užfiksuoti apie 3,2 kg. Bet kai atvažiavę pasvėrė, mūsų nuostabai žuvis svėrė tik 3 kg. ir 50 gr. Nors po pagavimo buvo sverta vos už 30 minučių. Už poros valandų vėl ištraukėme 4,5 kg karpį.
Per šią dieną dar turėjome 4 kibimus iš kairės pusės ir tik vieną ištraukėme, kuris svėrė 6,5 kg. Tai mus varė į neviltį. Kiekvienas karpis važiavo kaip traukinys – pakirtus nelabai eidavo sustabdyti. Tai reiškė tik viena – karpiai didesni. Na, bet jokiais būdais nesiruošėme nuleisti rankų. Paskutinę naktį užkibo buvo dar viena žuvis, kuri svėrė 8,45 kg.
REZIUMĖ
Per visas varžybas išbandėme apie 70 masalų kombinacijų, padarėme virš 28 permetimų, turėjome 12 kibimų. 5 iš jų ištraukėme, bendras svoris 29,75 kg. Pagal svorį buvome šešti, pagal protokolą užėmėme 7-tą vietą, nes mes ir dar viena komanda sugavo vienodą svorį žuvų, bet jie sugavo viena žuvim mažiau. O šiose varžybose skatinama gaudyti kuo didesnes žuvis, todėl jie užėmė 6-ą vietą. Sumetėme į vandenį 28 kg „Deepex“ baltyminių kukulių, 5 kg birių pašarų ir 14 kg kukurūzų, kanapių, žirnių ir palečių mišinio, sunaudojome 5 metrus tirpstančios PVA kojinės, nutraukėme 4 sistemas.
Žuvavome 99 valandas, bet, nežiūrint į tai, kad užėmėme 7-ą vietą, sukūrėme pergalės receptą: paimame didelį kiekį entuziazmo ir sumaišome su pasiruošimu. Į šį mišinį reikia įdėti ryžto ir nusiteikimo. Neapseisime be fantazijos esencijos. Skoniui pagerinti bus reikalingas sėkmės prieskonis. Šio prieskonio dedame kiekvienas pagal savo skonį, bet reikia pastebėti, kad jo niekada nebus per daug. Be to, šis prieskonis pakeičia kitą būtiną ingredientą – patirtį. Dozuojant sėkmę su patirtimi reikia žinoti, kad kuo mažiau patirties, tuo daugiau reikės sėkmės. Taip pat neapseisime ir be ,,Dievų“ prieskonių mišinio, į kurį įeina vėjo, slėgio ir temperatūros žolelės. Visa tai sudėjus reikia lėtai išminkyti, kol pasimatys teigiamas rezultatas. Virti reikia kelerių metų praktikoje ir ant stalo patiekti su nedideliu kiekiu klaidų o garnyrui labiausiai tinka ,,Deepex“ baltyminiai kukuliai. Prie šio patiekalo tiks nedidelis kiekis bet kokio alkoholio, taip pat tinka ir bet koks bealkoholis gėrimas.
Reikia pripažinti, kad padarėme keletą techninių klaidų. Buvome nubausti – keli užkibę karpiai nutrūko. Iš 12 kibimų sugebėjome ištraukti tik 5 karpius. Karpius gaudantiems žvejams tai labai blogas rodiklis. Ties šiuo klausimu dar teks padirbėti. Padarėme ir taktinių klaidų – kai pradžioje žūklavietes atitraukėm nuo žolių. Taip praradome beveik visą parą.
Prieš pačias varžybas mes ne kartą skaitėme forumuose ir girdėjome iš varžybose dalyvaujančių žvejų, kad praktikos atžvilgiu geriau vienąkart sudalyvaut varžybose, nei dešimt kartų žuvauti eilinėje žūklėje. Niekaip tuo negalėjome patikėti. Iš kur gali būti toks skirtumas, mąstėme. Bet galime jus visus patikinti, mieli meškerės broliai, tai tikra tiesa. Šios varžybos davė patirties, kurios būtų sunku gauti net per dešimt paprastų žūklių, ir parodė, kiek dar reikia dirbti, kad klaidų būtų kuo mažiau.
Beje, 7-oji vieta. Daugelyje valstybių skaičius „7“ simbolizuoja pilnatvę, užbaigtumą, galybę, tobulumą ir laikomas Dievo skaičiumi. Galbūt tai ženklas, kad viską padarėme teisingai, nors ne iki galo. Gal tai ženklas, kad einame teisingu keliu, nors ir darome klaidų. Neteiskite jaunos komandos, juk tai pirmas pasimatymas...
Už suorganizuotą nuostabų renginį ir suteiktą galimybe dalyvauti varžybose dėkojame LKA prezidentui Dariui Surgautui ir visai LKA valdybai. Didžiausia padėka A. Kirsnio įmonei „DEEPEX“ ir Gintautui Dauniui už aukštos kokybės baltyminius kukulius „Deepex“ (be jų nebūtų tokių rezultatų). Taip pat nuoširdus dėkui Donatui Jacevičiui iš klubo „JAAD“ už palaikymą ir patarimus. Ačiū visiems varžybų dalyviams už gerai praleistą laiką ir įdomią kovą. Ir, aišku, sveikinimai nugalėtojams, vice nugalėtojams ir trečios vietos laimėtojams bei didžuvės nominantams. Iki kitų susitikimų mūšio lauke.
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Su pagarba
klubas „Sazanas“
Remigijus ir Audrius
klubas „Sazanas“
Remigijus ir Audrius