Almajo ežero karšiai ir Žvejoklių meetas

Gal ne vietoje ir ne laiku, bet tegu niekas nesupyksta, kad nutariau parašyti keletą žodžių apie Žvejoklių meetą prie Almajo ežero. Patys nekantriausi pradėjo rinktis jau nuo ketvirtadienio. Šių eilučių autorius irgi buvo ne išimtis ir jau penktadienį prieš pietus pasiekė kelionės tikslą - poilsiavietę prie Almajo ežero. Vaizdas, kuris atsivėrė prieš mus buvo tikrai vertas rimtos rašytojo rankos. Sunku viską ir aprašyti - kaip viskas atrodė nuostabiai. Ir ežeras, ir liemeningosios pušys, tarp kurių įkūrėme žvejoklių stovyklavietę, ir miškas, turtingas grybais. Šitaip šauniai parinkti tokią vietą galėjo tik Evilinside - žmogus, kuris per visą mūsų pribuvimo laika rūpinosi mumis kaip tikras šeimininkas. Buvo atliktas didžiulis organizacinis darbas, įdėta daug triūso, kruopštumo ir rūpestingumo, kad mums, ten susirinkusiems, nieko netrūktų. Į meetą atvažiavo Mumij - tikras filosofas, žmogus, su kuriuo buvo galima diskutuoti bet kuriomis gyvenimo temomis. Atvyko ir Saugus - žmogus diplomatas, kuris pašnekovą perprasdavo iš pusės lūpų. Žmogaus išsakyta mintis tuoj pat būdavo sugaunama ir išrutuliojama. Atvyko ir labai laukiami Žemaitijos atstovai - Zienka su savo antrąja puse bei visų mylimas Zvejukas. Jei kam reikėtų pasimokyti kuklumo ar mandagumo, tai Zienka būtų geras pavyzdys. O kas norėjo pasikalbėti apie žvejybą ar pamatyti, kaip gaudomos Almajo lydekos, tam už mokytoją labai tiko Zvejukas. O kas nežino didžiojo žmogaus Balčiaus? Jo buvimas mums davė daug teigiamų emocijų ir nuotaikų. Jei kas turi draugų ir nori su jais susitikti, tam vienas ar kitas Lietuvos kraštas yra ne atstumas. Mes turėjome net labai tolimą ir mums visiem brangų svečią su savo antrąja žmona - Norgą iš tolimos vikingų šalies Norvegijos. Taigi, brangieji, tikriems draugams nėra jokių atstumų. Buvo mūsų tarpe ir vienas žvejys - aristokratas. Tai muselininkas Goga su savo šeimyna bei draugais Kęstučiu ir Daiva. Sunku ir išvardinti visus. Susirinko tikrai skirtingų profesijų ir išsilavinimo žmonės. Kiekvienas su savo poreikiais ir interesais, o per tas dvi dienas tapome viena didele šeima. Jei atvirai, sunku buvo skirtis. Žvejojome ir rytais ir vakarais. Pirmą vakarą Evilinside sugavo net tris didžiulius, virš kilo sveriančius karšius. Aš su Balčiumi sugavome virš dešimties, bet ne tokiu įspūdingų karšių. Kitą rytą žvejyba buvo sėkmingesnė ir man pavyko nutverti viena gražuolį karšį, svėrusį apie 1900 gr. Savaime suprantama, kad visi pagavo ir karšių, ir kuojų, ir ešeriukų ir aukšlių, ir lydekų .Moterys grybavo ir jom taip pat sekėsi gerai. Vakarais, kai virdavome žuvienę, paskanintą grybais, ir kalba eidavo apie dienos laimikius, iš šono stebėdamas susimąstydavai: HARMONIZACIJA! Meeto dalyviai supras šį žodį, o kitiems tai tegul palieka laikina paslaptimi. Meeto metu buvome prisiminę Coyotą, Heilą, Žuvytę, Velniukkę, Dzūkelį, Simą, Ronetą, Žvejo dukrą, Lincą, Žuką, Tutenovą, Judii (kurios mašina buvo paruošta kelionei ir tik vienas Dievas neleido jai išvykti. Buvo prisiminti ir visi kiti, tik aš dabar taip staiga neprisimenu - atleiskite man už tai. Gaila, kad nebuvote. Patikėkite - mums jūsų labai, labai trūko. Meeto oficialioji dalis - uždarymas vyko sekmadienį po pietų. Buvo gausybė apdovanojimų, prizų, šampano, geros nuotaikos, šypsenų, bučinių ir plojimų. Visi norėjo tik vieno - greičiau renkime kitą meetą! Almajo ežeras paliko neišdildomą įspudį su savo gamta ir įspūdingo dydžio karšiais. Iki kitų susitikimų (((-:

Sigutis