Prologas
O buvo taip….. Jau senokai dairiausi kaip čia man patekti į tuos garsiuosius žvejoklių meet‘us. Štai ir išaušo pasiryžimo diena. Gavęs leidimą (po trumpų derybų) iš Lydekos, nutariau apsilankyti Klaipėdoje organizuojamame meet‘e. Ilgai dvejojau, nes turėjau dirbti šeštadienį, o ir atstumas nuo Kauno iki Klaipėdos pasirodė ne toks jau menkas. Apsisprendęs čiupau ruoštis. Susidėjau meškeres, nusipirkau masalų sau ir žuvims. Vos viso reikalo nepagadino iš vakaro gauta žinia, kad darbų dar prisidėjo. Tačiau dėka pusėtinų organizacinių gabumų pavyko juos sėkmingai paskirstyti kitiems.

Išvakarėse buvo pravestos derybos su būsimo meet‘o dalyviais. To pasekoje, Juratėlė ir JUDII turėjo atvykti į Kauną, iš kur buvo numatyta išvykti į Klaipėdą. Vakare teko pasikalbėti ir su žvejoklių senbuviu SIGUČIU. Jis suabejojo mano organizacinėmis savybėmis ir pasiryžimu bet kokia kaina aplankyti žvejoklius. Užbėgdamas įvykiams už akių pasakysiu, kad meet‘an aš visgi nuvažiavau.
Šeštadienio dieną, išsibučiavęs su Lydeka ir sėkmingai sukrovęs daiktus ir merginas, pajudėjau link Klaipėdos. Kelionė buvo linksma, garsiai grojo muzika ir mūsų gerklės. Kiek pagadino nuotaiką auto įvykis, mūsų pamatytas netoli Klaipėdos. Į kelią išbėgęs briedis sumaitojo dvi apynaujes mašinas. Aukų nematėme, bet jų tikrai turėjo būti. Pašiurpęs sumažinau greitį iki 110 km/val. Klaipėdą pasiekėme be nuotykių ir buvome smagiai sutikti meet‘o organizatorių.
Po susitikimo mūsų keliai trumpam išsiskyrė. Vyriškoji pusė dalyvių patraukė į žvejybos vietą prie Minijos upės, o moteriškoji – į pirtį ruošti vaišių. Kiek galima buvo suprasti iš nerišlių moteriškių paaiškinimų, jos spėjo apsilankyti ir HBH alaus šventėje, kur sėkmingai pasirodė ir laimėjo kibirą alaus (gal kiek mažiau). Joms reikėjo atlikti aibę užduočių, bet savo žvejoklių vardo jos tikrai nesutrypė į purvą. Šaunuolės mergikės! Vyriškiai savo sustojimo vieta pasirinko garsų visoje Klaipėdoje barą (tiksliau jo aikštelę) “Laplandija”. Aikštelėje teko persirengti. Manau daugumai šio baro lankytojų tikrai buvo smagu stebėti, kaip Studentas ir Zienka persirenginėjo žvejybiniais drabužiais, nes buvo apsirengę šventiškai (Studentas – kostiumuotas). Pasišaipydami vieni iš kitų šiaip ne taip susiruošėme. Tačiau ne viskas sklandžiai sekėsi jau mūsų ekspedicijos pradžioje. Studentas ir Zenka pastatė mašinas baro aikštelėje, o Alduras ir Klaipas, patingėję toliau paėjėti, nuvažiavo per laukus. Tik mums apėjus baro pastatą pamatėme abu šaunuolius smagiai stumiančius mašiną iš duobės. Teko jiems padėti. Vietoj to, kad būtų pasimokę, jie ir toliau sėkmingai ieškojo artimesnio privažiavimo prie Minijos ir galiausiai jį rado. Co, Zenka ir aš patraukėme išilgai kanalo ieškodami brastos į kitą pusę. Jos rasti nepavyko, tačiau sėkmingai persikėlėme pasinaudoję bebro (ne senojo) padaryta užtvanka. Po kelių minučių klaidžiojimo pagaliau atsidūrėme ant Minijos kranto…..

Žvejyba
Miniją buvo patvinus, vanduo drumstas ir sraunus. Upės krantai mūsų pasirinktoje vietoje gan statūs, meškerių užmetimui trukdė pakrantės krūmai. Co, pastebėjęs, kad mūsų su Zenka drabužiai buvo jau gana purvini nuo keblaus persikėlimo per kanalą, solidarumo dėlei dribo ant apatinės kūno dalies ir tuoj pat tapo “savu”. Po kiek laiko prie mūsų prisijungė ir Klaipas su Alduru. Iš viso užmetėme 7 meškeres ir pradėjome žvejoti. Na o žuvys mūsų pagirtinos iniciatyvos aiškiai nesuprato ir net neketino kibti. Sutemo. Mes su Alduru buvom apsirūpinę “šachtininkų” žibintais ir juos įžiebėm, Klaipas pradėjo organizuoti laužą (jį teko intensyviai prižiūrėti visą žvejybos laiką), todėl gavo Slibino pravardę. Po kiek laiko Co pavyko sutvarkyti ir ant galvos užsitemti moteriškų stringų su vibratoriumi formos žibintą, iš kurio buvo skaniai pasijuokta.
Sutemos darėsi vis tirštesnės, alkani skrandžiai užgrojo maršus. Teko skubiai pasirūpinti vakariene ir karštais gėrimais. Greitai pasidarė linksmiau. Bet žuvys prie šios linksmybės taip ir neprisijungė, lyg įtardamos kažką negero. Staiga “užgrajino” ant Alduro meškerės pakabintas varpelis. Alduras pakirto, meškerė susilenkė, tačiau greitai atsileido. Krantan ištrauktoje sistemėlėje pasigedome pavadėlio su kabliuku. Tuo visas smagumas ir baigėsi. Oras vis labiau bjuro, pradėjo snigti. Tikrai nuostabus oras vėgėlių žvejybai. Tačiau rimtesnio kibimo ir nesulaukėme. Apie 21 val. susiruošėme ir patraukėme link mašinų. Čia mūsų laukė paskutinis tą dieną, bet nemalonus siurprizas. Pievoje Alduro palikta sunki mašina “prasmego” dirvoje iki pat dugno. Čia ir prasidėjo… Ko tik mes tenai nedarėme. Ir žabus po ratais kišome, ir iškišę liežuvius stūmėme, ir “domkratu” kėlėme mašiną. Viskas veltui. Teko palikti mašiną laukuose ir nukabintomis nosimis bei purvinais drabužiais grįžti iki baro. Tuo mūsų žvejyba ir baigėsi.
Manyčiau, kad šios nesėkmės mus persekiojo todėl, kad aš, prieš išvažiuodamas, gavau tris (!) sėkmingos žvejybos palinkėjimus. Na už tokį dalyką……

Vaišės
Kelionė iki pirties buvo netolima. Su garų tumulu įvirtome į priepirtį ir buvome entuziastingai sutikti pagrindinio pirtininko TIX’o, kuris sektinu ir užkrečiamu pavyzdžiu įviliojo mus pirtin. Čia jis nemažai kam vanta išvelėjo kailius (kliuvo ir man). Kiek apšilę pirtyje prisijungėme prie kitų žvejoklių: Bagiros, Zenkos draugės (Zenka, nepyk, vardą pamiršau), Jūratėlės, JUDII (apie TIX’ą jau minėjau). Teko greitai juos vytis, nes buvo jau toli pažengę. Na, buvo išties smagu. Šposams nebuvo galo. Susirinko tikrai smagi kompanija. Užstalė karts nuo karto buvo keičiama pirtimi ir atvirkščiai. Gėrimų netrūko.
Gerokais paryčiais visa kompanija išsiskirstė pogulio, na o aš vis dar kiurksojau prie židinio. Kai susizgribau kad laikas miegoti, jokių lovos patalų neberadau (Zenkai ačiū). Teko įsitaisyti prie to paties židinio. Sustūmiau du suolus ir įsikūriau. Juk visada svajojau miegoti prie židinio…..

Epilogas
Sekmadienio ryte vėl visi draugiškai susėdome prie bendro stalo. Aptarėme praėjusios dienos detales. TIX’as paskambino savo bičiuliui ir susitarė dėl Alduro mašinos ištraukimo (tai sėkmingai ir buvo padaryta).
Na, reziumuodamas norėčiau pasakyti, kad laiką praleidau puikiai ir visai nesigailiu apsilankęs žvejoklių susitikime. Gal būt galėjo būti ir dar linksmiau, tačiau čia matyt jau pats buvau kaltas…

Studentas