Štai ir baigėsi eilinis kasmetinis meet‘as „Metelys 2006“ (pasak TIX`o), arba jubiliejinis 20-asis (nepatvirtintais duomenimis, pletkų pagrindu). Kaip ir kasmet, jis vyko gražioje „Akromų“ sodyboje prie Metelio ežero.

Jau nuo pat pradžių visi suprato, kad tai bus „grand meet`as“, kadangi užsiregistravusių dalyvių skaičius vis augo ir augo. Likus kelioms dienoms iki ilgai laukto savaitgalio pas visus atsirado „niaaaaaaarimas ir įįįįįįįįtampa“.... Dzūkelis pareiškė, kad užmiršo užsakyti sodybą, todėl dabar krausis daiktus ir bėgs kuo toliau nuo Dzūkijos, Balčius maigė kalkuliatorių skaičiuodamas, ar Žukas pagerins pasaulio rekordą važiuodamas dviračiu 80-ties kilometrų atstumą, Judi kas 10 minučių klausinėjo „kada meeetc?!?“ ir iš kart pareikšdavo, kad nieko nežino ar važiuos ir kodėl ji sąrašuose... Išsipildžius Vangos prognozėms, abiem Klaipėdos ekipažams jų transporto priemonės tarė griežtą „ne!!!“... sulūžo, subyrėjo ir t.t. Iškilo grėsmė sekti Žuko pavyzdžiu ir apsižergus dviračius per kokias 3-4 paras bandyti gautis iki susitikimo vietos. Ačiū dievui (o gal autošaltkalviams?), automobiliai buvo sutaisyti ir prikrauti iki begalybės reikalingų ir nereikalingų daiktų.
Penktadienio vakarą, pajudėjom iš Klaipėdos abu ekipažai vienu metu, tačiau skirtingais keliais. Aš, Linija, Žvejukas ir jo panelytė dūmėm autostrada Kauno link, o TIX`as su pajūrio_undinėle ir Heilu pajudėjo į Šilutę paimti Ronetos. To vakaro tikslas buvo pasiekti Seirijo ežerą, kurio pakrantėje esančioje sodyboje mums pasiūlė pailsėti po kelionės Vaidis (dėkui jam labai). Važiuojant tradiciškai netilo telefonas, kadangi Scorpas vis norėjo sužinoti kur mes esame, kada atvažiuosime ir t.t (dėkui jam už rūpestį). Šiaip ar taip, vieni anksčiau, kiti valandą vėliau, patyrę šiokių tokių kelionės nuotykių (kai kas sugebėjo griovy atsidurti, o kai kas Kaune pasiklysti...), atvažiavome į Vaidžio sodybą. Jau iš toli matėsi vidury lauko šviečiantys namo langai, arčiau privažiavus jau aiškiai buvo galima išgirsti l. liaudies dainos ištrauką, atliekamą „acapella“ dviem balsais su baubiamomis žodžių galūnėmis „Oiiiiii laukiam laaaaaaaaaaaaaaaaukiam mes sveteliųųų laaaaaaaukiaaaaammmm!!!!!!!!!!!!!!!......“ O laukė mūsų Scorpas ir Vaidis... su dzūkiška „duona“, druska ir 2 gabaliukais dešros. Nespėjus dorai pavalgyti „duonos“, atlėkė antras Klaipėdos ekipažas.... Valgymas tęsėsi toliau... Apie trečią valandą nakties visi sukritom kas kaip antrame namo aukšte, tik Scorpas pasiliko pirmame saugoti mūsų miego. Jis jau iš vakaro buvo pareiškęs, kad „galutiniame variante ant sofkutės miegosiu aš!“. Taip ir padarė. Sugulėm, išklausėm daugiabalsės knarkimo simfonijos, paskui atėjo „dėdė miegas“, trenkė visiems su pagalvėmis per galvas ir nugramzdino į miegų karalystę...
Ryte (kitaip sakant net po 3 valandų miego) suskambo telefonas – Scorpas.... Visi keliamės, renkamės daiktus ir jau po 15 minučių sušokę į mašinas judam Metelio link. Atvažiavę randame ankstyvą Scorpą, Dzūkelį, Kootą, Žuviną, MT, Makenzį. Bepučiant valtis atvažiuoja Saugus su savo atžala ir Vyga. Žukui neteko važiuoti dviračiu, nes kažkoks nepažįstamas pakeleivis jį pavežė iki vietos..... gaila žinoma, nes galbūt Žukas būtų pasiekęs naują pasaulio rekordą. Po truputį vis daugiau valčių su meet‘o dalyviais palieka krantą, jiems laimės linkėjo ir komentarus žarstė neetatinis korespondentas TIX`as. Tolstant nuo kranto girdim niaaaarimą sėjančius Dzūkelio šūkčiojimus „Yraaaaaaaa jooooomaaas!!!!!!!!!!“ „Čipoooookaaaass!!!” „Daaaaaar vienas joooooomas!!!” . Tai aišku davė linksmumą mums, bet kibimų nuo to nepadaugėjo.... Tris valandas tuščiai prasimalus priplaukiam prie kitų valčių. Sudarom „laikiną koaliciją“, sujungiam 5 valtis, valgom mažais gabalėliais dzūkišką „duoną“, dalijamės įspūdžiais. Žvejukas bando laimę kažkokiomis paslaptingomis muselėmis – rezultate du lydekiokai nesubrendėliai. Dzūkelis pasiekęs panašių rezultatų, neskaitant tiuninguotos valties ir saujos sužalotų guminukų. Vaidis taip pat turi vieną lydekioką iš to pačio lydekų vaikų darželio. Pasipliurpę valandėlę ir nusprendę, kad politines diskusijas ir dzūkiškos duonos valgymą pratesime krante, lydimi neetatinio korespondento komentarų iriamės sodybos link. Pakeliui susitinkame Volodią ir Alexą, jie taip pat niekuo įspūdingu negali pasigirti. Ramiai plaukt toliau neleido Balčius, Kootas ir Grafas. Padaroma fotosesija ir judame toliau.
Krante prie stalo sutinkame Judi su Artūru, Bagirą, Liniją. Neetatinis komentatorius TIX`as griebia gitarą... pasipila dainos su pasilingavimais ir „trep trep kojalia“ darymu. Balčius taip pat kažką suburia gitaros stygomis – dainos sklinda toliau. Vakarėjant prie jau išvardintos kompanijos prisijungia vai, Vycia, Igariokas. Linksmybės persikelia į sodybos banketinę salytę. Ir, tsakant, laikantis tradicijų viskas juda toliau.... Dainos, dzūkiška duona, kalbos, juokai ir t.t. Žuvino atneštas rūkytas arkliško dydžio ūsorius sutinkamas su džiaugsmu. Toliau sekė pirtis... Kas vyko iki paryčių negaliu papasakoti, nes pajutęs niaaarimą ir nuovargį atsidaviau miego globai....
Rytas išaušo gražus, tačiau vėjuotas.... Einant iš miegamųjų patalpų labai nešiojo į šonus... Gamtos stichija, nieko nepadarysi... Daugelis vėl sėdo į valtis ir išplaukė bandyti laimės. Kiti, labiau pavargę, liko sėdėti prie stalo. Valgėm TIX`o pagamintą kopūstienę, kuri gražino jėgas nuo dzūkiškos duonos išvargusiems kūnams. Daugelis užsiminėjo įtartina meditacija (tame tarpe ir aš..): žiūrėjimas į vieną tašką su niaaarimu akyse ir puodeliu vaisvandenių rankose.... Mmmmmaaaaaaaoooooommmm...... Nelengvas rytas... Linksmumą dar atėmė kai kuriems nepriimtinu rezultatu pasibaigusios Formulės-1 varžybos.
Baigėsi rytas – su juo ir niaaaarimas. Grįžinėjo į krantą valtys, dažniausiai tuščios be laimikių. Vienintelis Žvejukas parsitempė 5 dydžiu nepasižyminčius, tačiau jau išaugusius iš darželinio amžiaus lydekiokus. Muzikinį dienos foną sudarė iš Igarioko mašinos sklindanti „Metalica“ ir „AC/DC“. Kas be ko, šiuos muzikos gigantus nustelbdavo L.Purvinio šlageriai apie neužmirštamą tėviškę ir kad ten nebėra nei koopų, nei palmių, vien tik kažkoks beržialis... Dzūkelis su ašarom akyse šoko įtartiną šokiuką, jam padėjo Linija. Igariokas tuo metu įnirtingai daužė savo mašinos dureles ir siūlė važiuoti į Kuršėnus. Vienu žodžiu – linksmybės tesėsi...
Tačiau viskas turi pabaigą... Po truputį skirstomės, nes laukė tolimas kelias. Kai kurių laukė žmonos ir vaikai, kai kurių nemelžtos karvės, dar kitų – alkanas šeškas... Apsikabinam...atsisveikinam.... liūdna `škias....... O juk buvo linksma ir bus dar ne kartą, tik jau kažkuriame kitame Lietuvos kampelyje.....gal net prie jūros. Ir vėl šniokšššššš linksmybės, ir vėl mes visi būsime kartu.

Akiniai

Nuotraukų autoriai: akiniai & saugus