UbijcaSeldon Fotografuojantis žvejys

Vasario 16 d. šįmet žvejams buvo nedėkinga - viena išeiginė diena vidury savaitės. Dargi ir šeštadienis darbinis. Man šeštadienį atidirbinėt nereikėjo, tad iš anksto paėmus dvi laisvas dienas turėjau 5 dienų mini-atostogas. Panašiai pasielgė ir Scorpas, su kuriuo ir ketinau vykti žvejybon. Artėjant šioms atostogėlėms žvejybinės perspektyvos darėsi vis liūdnesnės - prognozės pranašavo didelius šalčius ir stiprų vėją. Kadangi trauktis nebuvo kur, laisvos dienos jau paimtos ir jas visas praleisti vien namie nebuvo jokio noro, pasirinkome pačias "šilčiausias" savaitės dienas - trečiadienį/ketvirtadienį, kai apie Kuršmares naktį buvo pranašaujama "tik" -15, kitomis dienomis iki -20. Rūpėjo būtent nakties temperatūra, nes nakvoti ketinome palapinėje.

Kadangi su stintomis situacija pastaruoju metu visiškai suprastėjo, buvome nusiteikę vykti baltos žuvies į Ventę, nes per atlydžius žvejai ten pagaudavo labai gausiai ir labai stambių kuojų. Tačiau tokiais stipriai pasikeitusiais ir labai atšalusiais orais jau nebeturėjome tokių iliuzijų - prigaudyti kaip per atlydžius po pilną maišą kuojų. Teko susitaikyti su mintimi, kad pagavus vieną kitą gražesnę kuoją galima bus laikyti, kad išvyka pavyko, o jei dar kokia vėgėlė ant vėliavėlės užsikabins, tai jau ir success story galima bus pavadinti :)

O be to, buvo įdomu, kaip gi seksis nakvoti carp dome lauke esant apie -15 ir žemiau, nes iki šiol šalčiausias nakvynės sąlygas teko patirti rudenį žemupyje. Tąsyk naktį buvo -10, bet palapinė buvo ant žemės, kuri su laiku sušyla, o štai nakvojant ant ledo vyksta dideli šilumos nuostoliai. Svarbiausias tikslas buvo dienos metu neleisti atšalti dujų balionui. Tą pavyko padaryti jį įdėjus į šaltkrepšį ir į jį įmetus dvi benzinines rankoms skirtas "grielkas". Pilnai užtaisytos jos šildo 6-8 h. Dėka šios mažos gudrybės vakare dujinį šildytuvą pavyko uždegt be problemų.

Ryte Ventėje atsiradome ne per anksti - apie devynias, saulė jau buvo gan aukštai ir bent kažkiek jautėsi jos šiluma. Tuo pat metu iš Palangos atvyko kitas ekipažas - Giedrius su drauge ir tėvu. Jie nakvoti neplanavo, nes apsistoję Palangoje, bet visiems kartu praleisti dieną ketinimas buvo. Kol iš mašinos traukėm mantą, prisistatė "šumacheriai" siūlydaimi savo paslaugas - už 15Lt už "galvą": jie nuveš mus į baltos žuvies "kolchozą", kuris yra maždaug už 5 km nuo kranto. Pėsčiomis tokį atstumą su mūsų manta įveikti nėra jokių šansų, tad teko imti šią paslaugą. Beje, ventiškių šumacherių rogės kur kas didesnės ir komfortabilesnės, nei Neringos šumacherių. Pastarųjų rogėse telpa viso labo 3-4 žvejai, ventiškių gi rogėse sutelpa iki keliolikos žmonių, dar gi kai kurių rogės įrengtos patogiai - ilgi suolai patogiam sėdėjimui, bortai, kad daiktai neišbyrėtų bevežant. Kai kurių netgi dengtos, tokios savotiškos "būdos", kuriose ir krituliai nebaisūs. Taigi, už kokių 20 min jau esame vietoje. Mus išlaipina šalia nedidelio "kolūkio" - kokios 5 palapinės ir kokie 20 žvejų. Įsikuriame kiek atokiau jo. Darosi aišku, kad carp domą derėtų statyti nedelsiant, nes vėjas stiprus ir žvarbus, jame žvejoti nei malonu, nei patogu. Pastačius palapinę gręžiame viduje eketes, šeriame jas. Kadangi visi ten netelpame, kažkas žvejoja palapinėje, kažkas už jos ribų, bet sekasi visiems prastai - vien pūgžliai, vienas kitas nedidelis ešerys, kuojos nekimba. Pūgžliais užtaisau savo vėliavėles. Stinta, aišku, būtų geriau, bet kai jos nėra, tai ir pūgžlys tiks. Geriau, negu nieko. Tuo tarpu prie mūsų prieina toks bangietis Saruj su savo kompanija. Iš anksto žinojom, kad būsim kažkur vienoje vietoje, taigi, pasisveikinti ir padaryti kolektyvinę foto tiesiog privalėjome.

Giedriaus kantrybę senka, o ir jo moteriškei sunkiai sekėsi pakęsti šaltį, tad jie po kelių valandų nerezultatyvios žvejybos mus palieka, išvyksta į Minijos senvagę, ten bent nebus tokio baisingo vėjo. Ten jiems pavyko pagauti dvi kuojas po 200 g, kas taip pat ne pyragai.

Artėjant vakarui skirstosi ir kiti žvejai. Jau apie 17:00 ant ledo likome vieni. Per vakarą mums pavyko pagauti po vieną gražią 400 g kuoją. Išsivirėm sriubos, išlenkėm po taurelę-kitą ir atsigulėm nusnūst. Ryte taip pat aplink žvejų neradome, visgi šaltis ir nekiba visus nuginė krantan ilgam, o ir ketvirtadienis - darbo diena. Ryte Scorpui užkibo kažkas itin stambaus - jo "balalaika" ėmė judėti link eketės, paskui paniro ir kaip didžiulė plūdė ėmė šokinėti. Nedaug trūko, kad žuvis nusitemptų meškerę gilyn, nes jau ėmė nerti vis giliau. Scorpas visgi spėjo ją sučiupti ir pakirst. Žuvis sunkiai ėjo ir pritraukus ją prie eketės paaiškėjo, kad į eketę ji netelpa. Netgi nelindo pro apatinę eketės briauną, tad per drumstą vandenį ir storą ledą žuvies pamatyti nepavyko, bet nėr abejonių, kad tai buvo didelis karšis, ten laiks nuo laiko jie pasitaiko. Taip ir nesupratau, kaip ten viskas baigėsi - ar Scorpas specialiai nuplėšė valą, ar žuvis pati paspruko, bet tai nesvarbu, vis tiek jos ištraukt nebuvo šansų.

Vėliavėlės, užtaisytos pūgžliais, taip pat nedavė rezultatų. Dargi jas išvaduot nelabai sekėsi - per naktį eketėse susiformavo ~15 cm ledas, kurį netgi plaktuku iškirsti buvo problematiška, todėl sugaišęs 20 min vaduodamas vieną, kitas nusprendžiau vaduoti tik tuo atveju, jei būtų užkibusi žuvis. O tuo įsitikinti nebuvo sunku - valas net ir pro storą ledą lengvai slysta, todėl patraukus už jo jaučiasi - yra žuvis ar ne. Jei nėra, teko tiesiog plėšti valą paliekant svarelį ir dvišakį Kuršmarėms.

Nors pirminis optimistinis planas buvo praleisti dvi nakvynes, dėl tokios nekibos teko jo atsisakyti. Ketvirtadienio vidurdienį jau buvome krante ir krovėm daiktus į mašiną.
Kas link nakvynės ant ledo tokiomis extreme sąlygomis - galima drąsiai teigti, kad eksperimentas pavyko - nesušalom. Man kažkiek naktį šalo kojos, bet čia jau pats kaltas, kitą kartą reiks įsigyti padoresnes kojines. Nors termometro su savimi ir neturėjom, bet buvo akivaizdu, kad netgi 1,8kW dujinis šildytuvas nepajėgė dviejų sluoksnių carp domo viduje palaikyti bent nulinės temperatūros, viduje visgi buvo minusas, nes paryčiais palapinėje atradau 1,5 l vandens pūslę visiškai sušalusią. Manau, kad daug šilumos pro plyšius išpučia stiprus vėjas ir daug jos sugeria ledas. Rusų forumuose teko skaityti, kad jie tokiais atvejais ant ledo kloja kartonines ar fanerines grindis su skylėmis eketėms. Turiu aš taip pat palapinės minkštą dugną, kuris kažkiek izoliuotų palapinės vidų nuo ledo, bet štai karpyti jame skyles eketėms ranka nekyla, o kartoninius didžiulius lakštus vežtis 350 km keliu, o paskui  5 km ledu - nelabai realu, ypač įvertinus ir be to didžiulį kiekį mantos.

Reziumuojant - man ši žvejyba buvo įdomi ne tiek laimikių prasme, kiek bandymu nakvoti ant ledo esant gan ekstremaliom oro sąlygom.