Šią vasarą pirmas kartas, kai pavyko man savaitgalį praleisti prie tėvelio Nemuno. Anksti išvažiuoti iš namų neturėjome galimybės, nes ūkio darbai (šieno pešimas ir visokių gėlyčių laistymas) atima daug laiko. Gerai kad mašiną visokiomis gėrybėmis buvau pakrovęs jau iš vakaro.

Daiktų krūvos, todėl acordas sedanas išėmus galinę sėdynę digimonizavosi į „a la universalą“. Šiaip ne taip 11 val. pajudam iš kiemo..... ne į Plaškius pajudam, o į Klaipėdos pusę, nes kažkoks akiniuotas padaras pamiršo pasiimti palapinę iš garažo. Ekipažo pagrindinį narį šešką pakeitė gyvūnas, žmonių vadinamas šuniu, kuris įsitaisė Linijai po kojom ir linksmai seiliojosi ant kilimėlio. Šeškas liko saugoti namų ramybės....

Likus iki Plaškių 20 km paskambinu Dubai su drebančia širdimi, nes tikiuosi sulaukti blogų žinių, jog mūsų vieta užimta kokių nors veilokų, ir reikės bazuotis kitur, tačiau likimas mums buvo palankus.
Nu ką aš galiu pasakyti....pastoviai išlipus iš mašinos norisi krist ant kelių prieš atsiveriantį vaizdą... Kažkokia nostalgiją jaučiu Plaškiams, kaip koks pensininkas skaniai daktariškai dešrai.
Pasisveikinam su Duba, apsidaužom šonus, pasikeičiam epitetais, tokiais kaip „durniaaaalis“ ir pan., susipažįstam su panele Rita, kuri kažkaip atsidūrė Dubos mašinoj ir atvažiavo į pragarišką karštį pailsėti. Pasistatom palapinę nuo saulės ir vėjų visokių, kuri dar prisimena meeto Karklėje vaizdus. Pradžiai užsimetam 8 metrų kuolus, t‘sakant žiūrim ar yra jomas. Suveikus pašarams kibimas prasideda, tačiau esant tokiam karščiui nusprendžiam geriau žvejyba palikti vakarui. Paskui supratom kad klydom, nes po pietų pakilo didelis vėjas, vanduo bangavo, srovė iš vis darė nesuprantamus dalykus. Pasiėmėm spinigus ir užsiropštėm ant dambos. Pusės valandos rezultatai: Duba – vienas ešeriukas, aš - .... nu ką aš.... nieko, kaip visada. Einam į pavėsį, ilsimės ir laikydamiesi medikų patarimų vartojame šiltus gėrimus. Nieko negali būti skaniau kaip karštą vasaros dieną verdantis alus.... Vakarėjant vėl imam kuolus į rankas ir bandom Nemuno plakių kantrybę. Totalus bardakas, sūkuriai, srovė iš vis daro cirkus. Daugiau bandėm nustatyti reikiamus gylius nei žvejojome. Kibo plakiai, kuojos, kelios karališkos r‘aukšlės.
Pradėjus temti užmetam dugnines. Masalas - naktiniai sliekai. Pirmas kibimo susilaukė Duba. Nedidukas bet gražus šamukas nufotografuojamas ir plaukia atgal pas mamytę...mamytę. (ŠAMUKAS, video, 8 Mb)

Nepraėjus pusvalandžiui einu aplankyti krūmų mažu reikalu, grįžęs pamatau, kad Duba ant mano dugninės irgi ištraukė šamuką... Šamukas metamas į vandenį ir keliauja pas tėvus. Iš tų nervų net praranda galimybę būti įamžintas. Taip t‘sakant – prasysiojau kibimą....

Apie 12 valandą moteriškos būtybės lenda į palapines ir atsiduoda dėdės miego globai, mes liekam lauke laukti kažko...tikimės. Tylu, ramu, gražu, kibimo nėra, tik šuo knarkia. Užmiegu ir aš, nes žadu anksti ryte vėl kankinti plūdinę meškerę. Nuskambėjus 4 valandą žadintuvui pramerkiu akis ir matau kad Dubauskis....šoka patc vienas kažkokį įtartiną šokiuką. Jis taip stengėsi neužmigti nes visą naktį laukė ir tikėjosi. Sėdu prie plūdinės, Duba eina valandai (kaip jis pats tikėjosi) pamiegoti į palapinę. Kibimas rytinis kaip visada geras, nespėju darbuotis. Pradeda daužytis ir vartytis plėšrios žuvys, susinervinu, dedu plūdinę į šalį ir imu spiningą. Kažkur valanda mėtymo visokių gumų ir metalų į vandenį rezultatų nedavė...liūdna. Einu žadinti Dubos.... tiksliau bandžiau pažadint, nes reakcijos jokios. Ne pirmas kartas, ką darysi, lai miega. Pažvejoju iki 9 val. ir jau mane suima snaudulys, slenku link palapinės prigult. Po kelių valandų pažadina mašinos burzgimas, iškišu savo užsimiegojusi feisą – pasienietis atvažiavęs, St. Georgų medžiotojas. Persimetam keliais žodžiais, kaip ir kas, jis pasižvalgo per žiūronus ir išvažiuoja. Iš palapinės išlenda Duba...apsirengęs konkrečiai, „biški“ suprakaitavęs, nes tokiame karštyje palapinėje nėra vėsu sakyčiau. Aišku esu iškart apkaltinamas, kad jo nepakeliau ir jis visą šniokštimą pramiegojo. Sėdam prie meškerių, geriam rytinę kavą, valgom kiaulės kūno šašlykus. Kibimas neblogas, pagrinde ant kukurūzo ir musės lervos. Duba įkertą gerą ešerį...gražus rupūžiokas, smagiai traukėsi iš vandens.

Paimu muselinę ir bandau apsimesti piemeniu su botagu. Kiekvienu paleidimu muselė dingsta nuo paviršiaus tačiau pakirsti vis neina. Pagaliau kažką užkabinu – r‘aukšlė... Dar kelis kartus užmetus muselė dingsta, kertu – geras smūgis po vandeniu ir labanakt muselei. Gal šapaliukas, gal lydekiukas...ką ten žinosi.
Po pietų jau pradedam jausti nusvilusias kūno vietas. Bandom slėptis į pavėsį, tačiau vis tiek labai karšta. Po truputį ruošiamės kelionei atgal namo, paleidžiam visas žuvis atgal į stichiją. Sugrūdam atgal visą mantą į mašinas, šiukšlių kelis dyyydelius maišus. Duba išvažiuoja pirmas, bet neilgam, nes skambinu kad grįžtų atgal – neužsivedu... Pasirodo, atvažiavęs palikau įjungtas šviesas ir pilnai nusodinau akumuliatorių. Krokodilų pagalba užkuriam variklį, dar kartą „atia!“ ir pajudam į skirtingas puses.
Atrodo, kad kelias dienas prabuvus gamtoje, mažai miegojus turėtum jaustis išsunktas, tačiau taip nėra. Vakar į darbą atėjau pailsėjęs ir pilnas energijos. Buvo liuks..... gal trūko naktinio kibimo, kurio taip tikėjomės, gal lydekos kokios ar starkio. Trūko trečio balso staugiant „Liūūūūūba bratcyyy liūūūūūūbaaaaaa...“, bet tas balsas negalėjo prisijungti, nes tvarkė tvartinius reikalus, todėl staugėm duetu.
Taip kad Plaškiai yra Plaškiai ir nieko čia nebepridursi...

Iš įvykio vietos - akiniai