Evil Dažniausiai karpininkas

Kas pažįsta mūsų žvejų „būrelį“, žino, jog vieni kitų gimtadienius stengiamės švęsti žvejyboje. Liepos viduryje kaip tik pasitaikė tokia proga – Eixo gimtadienis. Žvejoklius skaitantys dažniau ko gero prisimena, kaip pernai mes per Eixo gimtadienį „driokstelėjom“ Punios tvenkinyje.

Šiemet, pagal visus dar pernai sudarytus planus, gimtadienis turėjo vykti Tauragės karpiniame ežere, tačiau kadangi per metus visi susenome ir aptingome, nusprendėme grįžti į arčiau nuo Vilniaus esantį Druskininkų Ilgio ežerą. Šį kartą tarp švenčiančių buvo mažiau žvejų, o daugiau nežvejojančių, todėl sektoriuje pastoviai buvo visiškai ne karpinis šurmulys.

Su Eixo į Ilgį atvažiavome penktadienį vakare. Pirmą naktį žvejosime dviese. Kaip ir prieš du metus, pasirinkome 28 sektorių prie pat viešojo pliažo su dideliu lieptu. Atvažiavę nustebome, kad per patį atostogų metą ir dar savaitgalį ežere be mūsų užimti tik trys sektoriai. Dar labiau nustebino aukštas ežero vanduo. Pasak Juozo, ežero prižiūrėtojo, šiemet vanduo pakilęs net 60 cm! Juozas dar labiau nuliūdino papasakodamas, kad 15-ame sektoriuje jau 2 savaites sėdinčio žvejo iš Rusijos laimikiai per dieną – 1-2 karpiai.

Skubame markiruotis ir jaukinti. Taktika standartinė – po du kotus mesime prieš save gilyn į 6 metrų gylį. Šonines meškeres guldysime į pakraščius. Jaukinimus irgi pasirenkame skirtingus. Vidurį šeriame šutintų lubinų, „Deepex“ kanapės, „SBS“ CSL pelečių bei smulkintų „SBS“ M1 boilių mišiniu. Eixo palei krantą jaukins tik nesmulkintais „SBS“ M1 boiliais. O aš savo dešinę priekrantę link liepto planuoju „lesinti“ šiemet pasirodžiusias „Deepex“ HP žuvies - persiko boiliais. Pajaukinę greit išsprendžiame masalų kvapų problemą: ant 5 meškerių sukabiname pavasarį iš parodos „Carpin‘On“ atsivežtus boilius. Na, o aš Deepex boiliais jaukintoje priekrantėje nusprendžiu gaudyti ant to paties žuvies – persiko skęstančio boiliuko.

Meškerės užmestos, palapinės pastatytos, gimtadieninis viskis ir karšta arbata ant staliuko. Temsta. Pavydžiai stebime priešingą krantą, kur dviejuose sektoriuose įsikūrę karpininkai iš Marijampolės. Jie seniau atvažiavę, todėl į jų jaukus karpiai jau sureagavo ir šokinėja aplink markerius. Laukiame ir mes. „Ateis karpiai tuoj ir pas mus“, - skatiname vienas kitą.

Sutemus mano dešinės priekrantės signalizatorius pypteli. Vieną kartą. Antrą. Beždžionė pakyla ir sustoja. Vis tiek kertu – kad ir valo nevynioja, ką čia supaisysi tuos visko mačiusius Ilgio karpius. Iš svorio suprantu, kad žuvis nedidelė. VISAI nedidelė. Garsiai keiksnodamas visus pasaulio lynus ir karšius traukiu net neišsilenkusią meškerę. Prisitraukęs prie kranto ir apšvietęs galvalempe švilpteliu – Deepex boiliu susidomėjo net kilogramo nesveriantis šamukas. Mažulytis toks, o jau ūsus užsiauginęs ilgesnius už save. Turbūt sunku jam palei dugną plaukiot, kai jie visur kabinasi :)

Leidžiam šamuką paūgėt, sutariam su juo susitikt po kokių 20-30 metų ir vakarojam toliau. Tamsoje klausom karpių šuolių. Smagiausia tai, kad karpiai šokinėja ne tik pas kaimynus. Vienas kitas pūkštelėjimas girdisi ir mūsų jaukinamoje zonoje. Deja, iki vidurnakčio signalizatoriai išlieka tylūs. „Kibs anksti ryte“, - atsisveikinami pasakom vienas kitam ir sulendam į palapines miegot.

Signalizatoriai visą naktį leido mums miegoti nė karto nepypteldami. Tačiau lygiai 5:30, kaip žadintuvas, užpypia Eixo signalizatorius. Girdžiu, kaip jis šoka iš palapinės ir kerta meškerę. Yra. Reiškia darbo bus ir man – lendu iš miegmaišio ir imu graibštą. Karpis užkibo ant toliau nuo kranto užmestos meškerės, kur buvo jaukinta sėklų ir smulkintų boilių mišiniu. Eixo neskuba – tai pirmasis karpinis kibimas jam šiais metais, todėl žuvį traukia neskubėdamas, pasimėgaudamas nuostabiu ankstyvu ir vėsiu rytu. Po pasispardymų, pasitaškymų bei valo išvyniojimų karpis galų gale atsiduria graibšte. 10 kg gražuolis užkibo ant besmegenio: „The Bait & Feed Company” Marine Halibut Hooker peletės bei mažulyčio plaukiančio „Sticky Baits“ Pineapple & Butyric boiliuko.

Skubiai fotografuojamės ir leidžiam karpį atgal. Reikia nedelsti permesti meškeres – jaukintoj vietoj matom karpių rausimus. Eixo atrastą besmegenio kombinaciją jau dedame ant trijų meškerių – jei patiko vienam karpiui, gal tiks ir kitiems? Kitos dvi meškerės paliekamos tolimesniam eksperimentavimui su masalais, o mano priekrantinė ir toliau bus su Deepex boiliu.

Nors dar ankstyvas rytas ir galima saldžiai pasnausti belaukiant svečių, abu liekam savo kėdėse ir išplėtę akis stebim tai ežerą, tai signalizatorius. Ilgai laukti netenka. Šį kartą kibimas ant mano meškerės. Ir vėl ant dešinės, prie kranto Deepex boiliais jaukintoje vietoje. Ir vėl kibimas kaip šamo – tik pakelia beždžionę ir sustoja. Vis tiek kertu. Deja, tuščia... Permetu ir laukiam toliau, stebėdami dažnus karpių šuolius ir rausimus. Dar valandėlė ir vėl man kibimas. Ir vėl tas pats – beždžionė pakyla ir sustoja. Šį kartą pakirtimas sėkmingas – žuvis smagiai skuta į ežero vidurį. Vos tik ją apsuku, kabliukas atsikabina... Pradedu abejoti savo sistemėle – du kibimai, tačiau nė viena žuvis neatsigulė ant mato... Viską patikrinu – lyg ir gerai. Užmetu vėl meškerę, iš paskos pajaukinu keliomis saujomis boilių ir laukiam toliau.

Sėdim šiek tiek pasimetę – karpiai rausia ir šokinėja priešais, tačiau 4 meškerės tyli. O viena meškerytė prie kranto per valandą sulaukė dviejų kibimų. Praeina dar valanda ir istorija kartojasi – beždžionė kyla ir sustoja žuviai neišvyniojus nė centimetro valo. Vėl kertu. Vėl yra – laikau žuvį ir matau, kaip valas skrodžia ramų ežero paviršių. Jau nebepasitikiu savim ir vietoj to, kad mėgaučiausi užkibusios žuvies varginimu galvoju, kokią čia kitą sistemėlę susirišus vietoj šitos nevykusios.

Susikaupiu, kai žuvį pritraukiu prie kranto ir Eixo įsilipa su graibštu į vandenį. Abu pamatom karpiui nebūdingą žvynų spalvą. Amūras! Mano pirmas gyvenime pagautas amūras! Tik kai iškeliam graibštą su žuvim ir paguldom ant mato suvokiam, koks jis milžiniškas. Eixo karštligiškai ieško svarstyklių ir fotoaparato – amūras ne karpis, ilgai be vandens neišgyvens, todėl reikia kuo skubiau paleisti. Svarstyklių rodyklė, sustojus ties 12,1 kg riba priverčia mus su Eixo švilptelėti. Va čia tai laimikis.

Nors aš prisiklausęs daugybės istorijų apie ėdrius Ilgio amūrus, tačiau visą laiką galvojau, kad jie kimba ant pakeltų nuo dugno boilių. O aš gaudau ant pašarinio Deepex boilio. Ko gero tie du nerealizuoti kibimai irgi amūrų buvo. Tada aišku, kodėl kablys normaliai neįsisegdavo.

Permetam meškeres ir sutikinėjam svečius. Netrukus atvažiuoja ir Blitz, mano brolis. Jis sėda 29-ame sektoriuje. Skubiai jam išpasakojame savo taktikas, masalus ir kitą informaciją bei padedame jaukinti. Ežeras gyvas ir vidury dienos: karpiai šokinėja, rausia, todėl kibimų gausa nė vienas iš mūsų trijų neabejojam. Ir tikrai – ilgai laukti netenka, kai vėl užpypia mano... dešinioji meškerė. Traukiu žuvį, o man už nugaros Eixo su broliu siūlo mest šonan dvi likusias ir kitą parą žvejot tik su šita vienintele. Ant mato gula dar vienas gražuolis amūras! Šį kartą mažesnis – 10 kg.

Mane jau sportinis azartas pagauna. Vėl jaukinu tą keistą tašką priekrantėje ir svaičioju, kiek aš čia dar amūrų prigaudysiu ant Deepex boilių.
Dar po valandėlės vėl kibimas. Ir aišku, vėl ant tos pačios meškerės. Šį kartą žuvis priešinasi ne taip smarkiai ir į graibštą įvedu gal penkių kilogramų veidrodinį karpį. Na aišku, amūrai mane išpaikino, todėl paleidžiu net nesvėręs šitos žuvies.

Kažkaip net nepatogu ir prieš Blitz su Eixo, ir prieš svečius. Kažkodėl kimba tik man. Nuoširdžiai laukiu, kada užkibs ir jiems. Taip belaukiant vėl kibimas. Nei juoktis, nei verkt – vėl ant mano dešiniosios. Ir vėl ant mato atsigula toks pats 5 kg „buratinas“.

Gimtadienio šventė žada virsti muštynėmis. Kai man vėl užpypia dešinė meškerė, brolis ir Eixo grėsmingai artėja sugniaužė kumščius. Šį kartą beždžionė nesustojo pakilus, o valas ėmė greit vyniotis nuo ritės. Atkakli kova tęsiasi gerokai ilgiau, nei su amūrais. Po gerų 10 minučių į graibštą įvedam gražuolį 12,8 kg karpį. Po neilgos fotosesijos su žvejais ir svečiais karpis keliauja į ežerą pasimaudyti kartu su Eixo.

Vakarop ežeras nutyla – nei šuolio, nei rausimo. Net mailius nejuda ežero paviršiuje. Visą dieną šventę gadinęs dulksnojimas liovėsi ir pradeda giedrintis. Barometras rodo per staigiai kylantį slėgį, kuris nieko gero nežada. Sutemsta, svečiai išsiskirsto. Liekame trise prie tylinčių signalizatorių. Kažkaip jau ir liūdnoka... Prieš vidurnaktį vėl pakyla mano priekrantinės meškerės beždžionė. Kertu „eilinį“ amūrą, kuris, pritraukus prie kranto pavirsta boilių pilvą prisikimšusiu kilograminiu šamuku :) Šamuko pilvas tiek prikištas boilių, kad net gumbelius ant pilvo galima skaičiuot.

Paleidžiam šamuką atgal paūgėti, „damušam" šventinio stalo likučius ir išsiskirstom į savo palapines. Ir vėl vietoj palinkėjimo labos nakties vieni kitiems pratariam: „Anksti ryte kibs“.

Ryte viskas pagal vakarykštį scenarijų – 5:30 kaip žadintuvas užpypia tolimoji meškerė, užmesta ant Hallibut ir Pineapple besmegenio. Na, nors kartą per savaitgalį karpį traukiu kita meškere! Karpis nenoriai artėja prie rūku pasipuošusio Ilgio kranto. Dar mieguistas Eixo brenda į gerokai per naktį atvėsusį vandenį ir į pakištą graibštą įvedu 12 kg gražuolį karpį.

Paleidę karpį tingiai permetinėjam meškeres ir darome paskutinį pajaukinimą. Papusryčiaujame ir kaip pensininkai prieš televizorių, įsitaisome kėdėse prieš ežerą. Vaizdas kelia dvejopus jausmus: mūsų šertose vietose visiškai tylu. Nei burbuliuko, nei ratiliuko. O va kitame krante, priešais mus įsitaisiusio karpininko sektoriuje, aplink markerį, vanduo tiesiog verda nuo karpių. Dar tokio vaizdo nė vienas iš mūsų nėra matęs – karpiai vienu metu šoka ir po vieną, ir po du, ir po tris. Vyrukas neramiai vaikštinėja aplink stovą su meškerėmis. Akivaizdu, kad tuoj tuoj jam bus kibimas. Deja, kibimo nėra nei po valandos, nei po dviejų. Išsitraukiu kamerą ir bandau įamžinti tuos šuolius filmuodamas. Pavyksta užfiksuoti nerealų reginį: iššokęs karpis išgąsdina ramiame ežere „medituojančias“ antis.

Nudžiugina ne tik smagus vaizdelis. Tai pirmasis karpis, kuris šiandien iššoko ežero viduryje, jau šiek tiek arčiau mūsų jaukintos vietos.

Po truputį tvarkomės – jau sekmadienio pietūs, dar kelios valandos ir judėsime namo. Netikėtai pakuodamas daiktus krepšyje atrandu vakar padarytą PVA kojinę su „SBS“ CSL peletėmis. Va! Kadangi šeštadienį dulksnojo lietutis, mes net nesivarginome meškerių užmetinėti su PVA. Darydamas paskutinį permetimą vieną „kojinę“ užkabinu ant tolimosios meškerės. Lygiai po 10 minučių – kibimas ant jos. Deja, karpis atsikabina po pusės minutės kovos.
Eixo su Bliz, irgi tarsi atsibudę, kur mes anksčiau buvom, nieko nedelsdami traukia savo meškeres ir kabina PVA. 10 minučių ir Eixo jau kovoja su žuvimi. Šį kartą ant to paties besmegenio užkibo 9 kilogramų karpis. Žuveliokas pasitaikė netikėtinai aršus – ir vandeny priešinosi kaip didelis, niekaip nenorėjo į graibštą lįst, ir fotografuotis atsisakė nuo mato nuslysdamas į vandenį.

Daiktai jau supakuoti. Belieka ištraukti meškeres. Dar šiek tiek patempsime gumą... Ir vėl. Dešinė meškerė ir Deepex boilis. Tik pakirsta žuvis iškyla į vandens paviršių ir iš toli pamatom, kad vėl traukiu amūrą! Mažiausias šioje žūklėje – 9 kg, tačiau labai gražus.

Paskutinė puikiai pavykusio gimtadienio fotosesija ir pradedam vynioti meškeres. Kol nešiojamės daiktus ir išvažinėjam iš sektoriaus, vis tebematom aname krante žvejojusio vyruko zonoje verdantį vandenį. Vien dėl tokio vaizdo verta atvažiuot į Ilgį pažvejot!