Sigitas Kazlauskas (SIGUTIS)

Plūdinės žūklės specialistas

Taip jau sutapo, kad buvau priverstas savaitgalį vėl apsilankyti Kėdainių rajone, todėl pamaniau, kad būtų neblogai suderinti naudą su malonumu ir pažvejoti Aristavos tvenkinyje arba kaip aš, kartais vadinu baloje - stovinčiame vandenyje.

Bala yra bala, todėl kažkokio stebuklo nesitikėjau. Be žvejybos dar buvo įdomu sužinoti, kaip greitai man pavyks arti prisivilioti ir suaktyvinti žuvį. Kad jos ten daug tą žinojau, bet ar žuvis jauko provokuojama priplauks arti kranto buvo neaišku. Ruošiausi žvejoti penkių metrų kotu. Gylis toje vietoje apie 2,5 metro todėl šiokią tokią viltį turėjau.

Žvejybą pradėjau gana anksti - apie 7 valandą ryto.

Pradžioje, kaip ir tikėjausi, sureagavo smulkmė. Smulkme mes vadiname tuos lauro lapo dydžio žuveliokus, kurie nežiūrint nieko, vos pašėrus, pirmieji sureaguoja į masalą. Tai tikrai smulkios žuvytės kurios pradžioje žveją kiek trikdo, bet tai laikina, telieka apsišarvuoti kantrybe ir išlaukti...

O jos man reikėjo turėti apie 40 – 50 minučių, tiek truko laukimas, kol į jauką sureagavo didesnės žuvys. Gražios kuojos ir karšiukai siekiantys 350 – 400 gramų svorį ėmė domėtis mano masalais ir jauku.

Žvejybos metu eksperimentavau su sistemėlėmis ir pastebėjau keletą tendencijų. Vienu atveju sėkmingai kibo kuojos, o kitu atveju, pakeitus žvejybos gaudymo taktiką aktyviai kibdavo karšiukai.

Plūdelės keliamoji galia ypatingos reikšmės neturėjo, bet štai kabliuko dydis savo pataisas "davė", todėl vėl reikėjo atsirinkti kas ir kaip. Šį kartą vėl naudojau karšinį jauką, praturtindamas jį atitinkamu kiekiu kanapių, pinkomis ir aromiksu, skirtu stambiai žuviai. Beje, turiu pastebėti, kad paros metas, kaip kartais žvejai mano, šiuo atveju man jokio vaidmens nesuvaidino. Visa esmė buvo ne ankstyvas rytas, o tai, kokios sudėties patiekalus aš "paruošiau" žuvims. Jaukui suveikus žuvies aktyvumą aš išlaikiau iki pačios žvejybos pabaigos kuri truko iki 14 val., o vėliau dėl nepakeliamo karščio ją baigiau.

Vakare išrūkęs žuvį ir pasikvietęs abu švogeriukus prie stalo pasiūliau jiems pasivaišinti šviežiai rūkyta žuvimi užgeriant šaltu atvėsintu alumi. Žvejyba vėl eilinį kartą nusisekė, o ir per tą laiką buvo sutvarkyti kiti reikalai.

Manau, ateinantis savaitgalis šioje baloje, kur vyks numatoma klubo šventė bus nei kiek ne prastesnis, bent tokią viltį turiu užslėpęs savyje.

Iki kitų susitikimų prie vandens ;)