Rusnės sala.
Rugsėjo pabaiga.
Aš manau, kad žvejai turbūt priklauso drąsiųjų kastai nes koks oras bebūtų, jei ką nutarė tai būtinai įgyvendins. Praeitą kartą dalis klubo narių šauniai praleido laiką prie Atmatos upės ir nusprendė visa tai ilgai nedelsdami pakartoti. Nusprendė, bet nenumatė kad bus žadamas labai nepalankus oras (lietus, uraganinis vėjas ir pn.) nors..... Iš viso to kas buvo prognozuojama tai tik pasiteisino kiek stipresni vėjo gūsiai, o lietaus matyti taip ir neteko. Bet gal ir gerai. O dabar iš eilės.
PENKTADIENIS.
Planavome, kad mūsų bus daugiau nei praeitą kartą – dešimt vyrų, bet vieno, pačio jauniausio neišleido mylima žmona. Žmogus vos mėnesį kaip vedęs todėl viskas suprantama ir atleistina. Na, o kol dar nesutemo, patys nekantriausi, (šeši vyrai) atvažiavo ir spėjo išbandyti meškerių privalumus. Juos pirmuosius ir matote nuotraukose. Į nugarą pūtė, kiek piktokas vakarų vėjas, bet svarbu kad nelijo. Todėl ir žvejoti sekėsi gerai ir nuotaikos buvo puikios. Vieni išbandė bolonines meškeres, o kiti sėdo prie dugninių kotų.
Vakare prisijungė ir paskutiniai trys dalyviai – Linas, Pranukas ir Ramūnas. Prie stalo buvo daug kalbų apie klubo reikalus, jo skaudulius, problemas (ir tai natūralu, nes mes esame to klubo dalis). Aptarėme rytojaus dienos varžybų planą, pasitarėme ir dėl sekančios išvykos. Iškūrenta Algimanto pirtis, leido labai komfortiškai vakaroti, kalbėtis, vaišintis kava ir ne tik, bei vesti pokalbius mums rūpimomis temomis.
ŠEŠTADIENIS.
Rytas pasitiko šiltas, bet sąlyginai (vidutiniškai) vėjuotas. Ėmėme ruošti „patiekalus“ žuvims. Kas Sensas, Champion feed, Traper ir kitų firmų pašarus maišė suktukų pagalba, kas savadarbius namų pašarus komponavo su įvairiais kvapais ir priedais. Dirbome išsijuosę. Tačiau spėjome ir pasiruošti, ir kavą išgerti, ir pusryčius suvalgyti. Skubėti nebuvo kur, o ir nebuvo dėl ko. Startavome 9:00 valandą ryte. Nusprendėme šį kartą trumpinti žvejybos varžybų laiką nes norėjome daugiau pabendrauti, pasikeisti mintimis, planais, išsakyti kas labiausi rūpi dėl klubo. Todėl po kelių valandų sėdome ilgajai pietų pertraukai, o po to dar valanda, kita ir varžybas baigėme labai anksti, apie 16:00 valandą. Švietė saulė, dangus buvo giedras – tikra bobų vasara. Voratinkliai plaikstėsi aplinkui, vyrai rinkosi daiktus, nešėsi į mašinas žvejybos įrangą.
Smagu kai nereikia niekur skubėti, kai gali viską lėtai sudėti, išsiplauti, persirengti, truputį atsipūsti ir ramiai susėsti su tau mielais klubo nariais, bei atvykusiais svečiais.
Daug kalbų, daug geros nuotaikos ir vakaras užsitęsė iki vėlumos. Negana to, visam mūsų džiaugsmui, Algimantas Svitnikas – sodybos šeimininkas vėl pasistengė, kad būtų šilta ir dar padarė staigmeną - papuošė mūsų vakarienės stalą rūkytu šamu. Gaila, kad per neapsižiūrėjimą, o gal iš tos laimės, niekas jo nenufotografavo. Tačiau, vis viena, nuoširdus dėkui už parodytą didelį dėmesį mūsų kolektyvui. Vakaras praėjo aukščiausiame lygyje.
SEKMADIENIS.
Arba dar kitaip, atsipalaidavimo diena. Miega kiek kas nori ir iki kelių nori. Ryte pasitinka tirštas rūkas, bet vėjo jau kaip nebūta. Rodos jo ir nebuvo. Vanduo kaip veidrodis, ore štilis. Pasaka, o ne žvejyba. Prieš pradedant žvejoti, paskelbiame rezultatus, pasakome kaip kam sekėsi žvejoti, pasidaliname „žvejybos paslaptimis“. Šį kartą nugalėjo svečias iš Marijampolės, Žydrūnas kuriam ir atiteko specialus prizas – dovana.
Po oficialios dalies, tuo pat metu, maišome pašarus, geriame kavą, pusryčiaujame ir einame prie kranto. Lyg susitarę, beveik visi keičiame vakarykštes žvejybos vietas į naują nes norisi vėl išbandyti laimę. Kas keičia plūdinę į dugninę ir atvirkščiai. Visi lyg susitarę žvejojame iki pietų. Saulė įšildo orą iki +18 laipsnių, visi išsirengę – tikra bobų vasara. Žuvis irgi aktyvi, kimba gerai, o ir jos įvairovė gana didelė. Žvejoje nuo aukšlės, pūgžlio, ešerio iki karšių, o Dariui pavyko sužvejoti sterką. Va čia tai žvejyba. Baigdamas noriu pasakyti, kad susirenkame ne dėl prizų, rimto varžymosi, bet dėl begalinio noro susibėgti, pabendrauti gyvai, pasibūti gamtoje. Šito labai trūksta ir jei mūsų klubo valdyba nosis krapšto ir nerodo noro kažką dirbti tai mes patys pasidarome sau šventę. Ir niekam nei ačiū. Jokių priekaištų, jokio piktumo ar negatyvo. Dabar planuose žvejyba Mingėje ir bus taip kaip patys nutarsime. Svarbu geros emocijos, žmonių noras ir šauniai praleistas laikas gamtoje.
Sigutis Kazlauskas