Ten kur žvejų susibūrimas ten ir žuvų laimikiai geresni nei kitur. Šis pastebėjimas egzistuoja daug metų ir tai nėra nieko naujo. Jei norime to susibūrimo išvengti (sąlyginai) tuomet žvejybai renkamės darbo dieną, o savaitgaliais visada plūsteli didesnis žvejojančių skaičius. Tą skaičių papildyti šį kartą nusprendėme ir mes su draugu Raimundu iš Šakių.
Laikrodis rodė vos 6valandas ryto kai ėmė rinktis pirmieji žvejai. O rinkosi anksti dėl įvairių priežasčių – noras užsiimti geresnę vietą, patogiau įsikurti su didesne kompanija ant kranto, nemigos problemos ar kitos priežastys. Mūsų priežastis buvo viena – noras rasti prie upės vietą kur virš galvos nebūtų medžių nes žvejoti ruošėmės ilgais 7-8 metrų teleskopiniais kotais, o tokių vietų prie Nevėžio ne itin gausu.
Švito 7:30val. ir jau buvo galima pradėti žvejybą. Kiek neramino stiproka šalna bei oro temperatūra siekianti -2 laipsnius nes reikėjo saugoti meškerių viršūnėles nuo vandens. Gavusios vandens jos staigiai apledėdavo ir rasdavosi didelė tikimybė jas nulaužti, o šito mums tikrai nesinorėjo. Saugojome ir vis tikrinome jų stovį, taip išvengdami nemalonumų. Vėliau pasirodė saulė, ėmė varvėti per naktį sušalę ledukai nuo medžių šakų, o mums užgeriant karšta kava, visai neblogai sekėsi. Pagrinde kibo tik kuojos, bet dydis jų prašėsi būti didesnis. Dar sužvejojome keletą plakių ir nedaug stambių aukšlių. Šapalai, žiobriai ar karšiai šį kartą į mūsų skiaures nekrito nes vieni buvo per maži, o kiti tiesiog nekibo. Šalia esantys du žvejai mėtė savo dugnines meškeres, bet žuvys išskyrus pora karosų kibo tokio pačio didumo.
Tai taip ir praleidome laiką su Raimundu prie Nevėžio, mojuodami sako meškeres. Aptarinėjome, kūrėme sekančių žvejybų planus su sąlyga jei bus palankūs žvejybai orai. Na, ir visai pabaigai noriu skaitytojams pasakyti, kad kam šiuo metu su žuvies pagavimu darosi problematiška, tai važiuokite į Nevėžį ir ten tikrai kažką sužvejosite. Svarbu, turėti laiko, norą ir kad būtų vėliau kur tą laimikį dėti, kad rastųsi norinčių jį tinkamai suvartoti kepant, vytinant, rūkant ar išverdant kokią skanią žuvienę. O jei nepagailėsite pinigų geresniam pašarui ir masalų kiekiui tai per dieną leistiną 5kg normą tikrai sužvejos net didžiausias neišmanėlis ar tinginys. O mes su Raimundu pasidarę keletą nuotraukų ir viską susikrovę į automobilį, pasukome link Noreikiškių kaimo, valgyti Genutės pagamintų pietų.
Vėliau, prabėgus kelioms dienoms laimikis buvo praleistas per dūmus. Skanumėlis gavosi neišpasakytas. Šį kartą tiek trumpai, glaustai apie žvejybą Nevėžio upėje.
Laikrodis rodė vos 6valandas ryto kai ėmė rinktis pirmieji žvejai. O rinkosi anksti dėl įvairių priežasčių – noras užsiimti geresnę vietą, patogiau įsikurti su didesne kompanija ant kranto, nemigos problemos ar kitos priežastys. Mūsų priežastis buvo viena – noras rasti prie upės vietą kur virš galvos nebūtų medžių nes žvejoti ruošėmės ilgais 7-8 metrų teleskopiniais kotais, o tokių vietų prie Nevėžio ne itin gausu.
Švito 7:30val. ir jau buvo galima pradėti žvejybą. Kiek neramino stiproka šalna bei oro temperatūra siekianti -2 laipsnius nes reikėjo saugoti meškerių viršūnėles nuo vandens. Gavusios vandens jos staigiai apledėdavo ir rasdavosi didelė tikimybė jas nulaužti, o šito mums tikrai nesinorėjo. Saugojome ir vis tikrinome jų stovį, taip išvengdami nemalonumų. Vėliau pasirodė saulė, ėmė varvėti per naktį sušalę ledukai nuo medžių šakų, o mums užgeriant karšta kava, visai neblogai sekėsi. Pagrinde kibo tik kuojos, bet dydis jų prašėsi būti didesnis. Dar sužvejojome keletą plakių ir nedaug stambių aukšlių. Šapalai, žiobriai ar karšiai šį kartą į mūsų skiaures nekrito nes vieni buvo per maži, o kiti tiesiog nekibo. Šalia esantys du žvejai mėtė savo dugnines meškeres, bet žuvys išskyrus pora karosų kibo tokio pačio didumo.
Tai taip ir praleidome laiką su Raimundu prie Nevėžio, mojuodami sako meškeres. Aptarinėjome, kūrėme sekančių žvejybų planus su sąlyga jei bus palankūs žvejybai orai. Na, ir visai pabaigai noriu skaitytojams pasakyti, kad kam šiuo metu su žuvies pagavimu darosi problematiška, tai važiuokite į Nevėžį ir ten tikrai kažką sužvejosite. Svarbu, turėti laiko, norą ir kad būtų vėliau kur tą laimikį dėti, kad rastųsi norinčių jį tinkamai suvartoti kepant, vytinant, rūkant ar išverdant kokią skanią žuvienę. O jei nepagailėsite pinigų geresniam pašarui ir masalų kiekiui tai per dieną leistiną 5kg normą tikrai sužvejos net didžiausias neišmanėlis ar tinginys. O mes su Raimundu pasidarę keletą nuotraukų ir viską susikrovę į automobilį, pasukome link Noreikiškių kaimo, valgyti Genutės pagamintų pietų.
Vėliau, prabėgus kelioms dienoms laimikis buvo praleistas per dūmus. Skanumėlis gavosi neišpasakytas. Šį kartą tiek trumpai, glaustai apie žvejybą Nevėžio upėje.
Sigutis Kazlauskas